Loading ...
Lietuva korupcijos indekse: 65 balai ir 28 vieta – ar tai sėkmė ar pralaimėjimas?
Transparency International paskelbė 2025 metų Korupcijos suvokimo indeksą (CPI), ir Lietuva šiemet surinko 65 balus iš 100 galimų, užimdama 28-ąją vietą pasaulyje iš 182 šalių. Europos Sąjungoje Lietuva užėmė 18-ąją vietą iš 27 šalių narių. Ar tai laimėjimas, ar vis dar yra daug ką tobulinti?
Kas yra Korupcijos suvokimo indeksas?
CPI – tai kasmetinis Transparency International tyrimas, kuris vertina, kaip piliečiai, ekspertai ir verslo atstovai suvokia korupciją viešajame sektoriuje. Indeksas remiasi 13 skirtingų tarptautinių tyrimų ir ekspertų vertinimų duomenimis.
Skalė:
- 0 balų – visiškai korumpuota šalis
- 100 balų – absoliučiai skaidri šalis
Vertinami aspektai:
- Viešieji pirkimai
- Politinis finansavimas
- Teisėsaugos nepriklausomumas
- Biurokratijos skaidrumas
- Interesų konfliktų prevencija
Lietuva 2025: kur esame?
Lietuvos rezultatas:
- Balai: 65/100
- Vieta pasaulyje: 28/182
- Vieta ES: 18/27 (viduryje)
- ES vidurkis: 62 balai
Palyginti su kaimynais:
- Estija: 75 balai (12 vieta) – 10 balų priekyje! 🇪🇪
- Latvija: 58 balai (35 vieta) – 7 balais atsilikė 🇱🇻
- Lenkija: 54 balai (45 vieta)
- Baltarusija: 29 balai (127 vieta)
Lyderiai:
- Danija: 90 balų
- Suomija: 87 balai
- Norvegija: 87 balai
- Švedija: 85 balai
- Šveicarija: 84 balai
Prastčiausi rezultatai:
- Somalis: 11 balų (182 vieta)
- Sirija: 13 balų
- Pietų Sudanas: 13 balų
Ar Lietuva gerėja?
Istoriškai Lietuvos rezultatai:
- 2015: 59 balai
- 2018: 59 balai
- 2020: 60 balų
- 2022: 62 balai
- 2024: 62 balai
- 2025: 65 balai +3 balai!
Tai reiškia, kad Lietuva pamažu gerėja, bet labai lėtai – per 10 metų tik +6 balai.
Kodėl nepasiekiame Skandinavijos lygio?
Transparency International Lietuvos skyrius nurodo kelias problemas:
1. Viešieji pirkimai: Nors formaliai sistema skaidri, praktikoje:
- Sutartys dažnai tenka „tiems patiems” konkurentams
- Konkursinių specifikacijų „pritaikymas” konkretiems tiekėjams
- Informacijos asimetrija – ne visi konkurentai gauna vienodą informaciją
2. Politinis finansavimas:
- Neskaidrūs partijų finansavimo šaltiniai
- „Pilkos zonos” – kai įmonės remia partijas netiesiogiai
- Nepakankama priežiūra
3. Interesų konfliktai:
- Politikai, turintys verslo interesų
- „Besisukančios durys” – iš politikos į verslą ir atgal
- Nepakankama kontrolė
4. Teisėsaugos nepriklausomumas:
- Kai kuriais atvejais politinis spaudimas teismams
- Lėti korupcijos tyrimai
- Maža nuteistųjų už korupciją statistika
5. Biurokratinis sunkumas:
- Sudėtingos procedūros, skatinančios „sprendimus per pažįstamus”
- Nepakankama skaitmeninė transformacija
6. Visuomenės požiūris:
- „Taip buvo visada” mentalitetas
- Nepasitikėjimas institucijomis
- Maža pranešimų apie korupciją statistika (baimė keršto)
Realūs pavyzdžiai iš Lietuvos
Skandalai, kurie mažina indeksą:
- MG Baltic byla (2019-2024) – didžiausias korupcijos tyrimas Lietuvos istorijoje
- Viešųjų pirkimų skandalai Kauno klinikinėje ligoninėje
- „Oro uosto” afera
- Politikų deklaracijų klausimai
Pozityvūs pokyčiai:
- STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) veiklos stiprinimas
- E-valdžios plėtra – mažiau sąlyčio taškų su pareigūnais
- Pranešėjų apsaugos įstatymas
- Viešųjų pirkimų registrų skaidrumas
Ką sako ekspertai?
Sergejus Muravjovas, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas, teigia: „Lietuva daro pažangą, bet per lėtai. Mes vis dar susiduriame su sistemine problema – kai korupcija suvokiama kaip ‘normalus’ valdymo būdas, o ne išimtis.”
Jis priduria: „Didžiausia problema – ne mažoji korupcija gatvėje (kaip anksčiau), bet didelės apimties viešųjų pirkimų korupcija, politinis finansavimas ir interesų konfliktai.”
Kaip Skandinavija tai pasiekė?
Kodėl Danija, Suomija, Norvegija ir Švedija – nuolatiniai lyderiai?
Kultūriniai veiksniai:
- Aukštas pasitikėjimo lygis tarp žmonių ir institucijomis
- „Zero tolerance” požiūris į korupciją – net mažiausi pažeidimai baudžiami
- Skaidrumo kultūra – viešas politikų pajamų deklaravimas
Institucinis stiprumas:
- Nepriklausomi žiniasklaida ir teismai
- Skaitmeninė valdžia – minimalus žmogaus faktorius
- Griežtos bausmės už korupciją
Ekonominiai veiksniai:
- Aukšti atlyginimai viešajame sektoriuje → mažesnis motyvs korumpuoti
- Stipri ekonomika → mažesnė priklausomybė nuo „šešėlio”
Ar galime pasivyti?
Ekspertai sako: taip, bet reikia politinės valios.
Kas turėtų būti daroma:
- Griežtinti atsakomybę: Didesnės bausmės už korupciją, greitesni tyrimai
- Skaidresnis politinis finansavimas: Real-time partijų išlaidų ir pajamų skelbimas
- Pranešėjų apsauga: Realiai veikianti sistema pranešti apie korupciją
- Interesų konfliktų prevencija: Griežtesni apribojimai politikams, turintiems verslo
- Skaitmeninė transformacija: Kuo mažiau žmogaus kontakto viešosiose paslaugose
- Kultūros pokytis: Švietimas nuo mokyklos – korupcija nėra norma
Kas nutinka, jei nesikeisime?
- Užsienio investicijų mažėjimas
- Talentų nutekėjimas (žmonės nori gyventi skaidriose šalyse)
- Ekonominis neefektyvumas (korupcija „išėda” BVP)
- Visuomenės nepasitikėjimas valdžia
- Socialinė nelygybė (korupcija veikia kaip „neteisingas mokestis”)
Kaip aš galiu prisidėti?
Kiekvienas pilietis gali kovoti su korupcija:
Pranešti: Jei matai korupciją – praneš STT (anonimiškai) Reikalauti: Reikalauk skaidrumo iš politikų ir institucijų Balsuoti: Rink kandidatus su švaria reputacija Nefinansuoti: Atsisakyk duoti kyšių – net „simbolinių” Skleisti informaciją: Dalinkis straipsniais, švieski aplinkinius
Išvada: ar 65 balai yra gerai?
Pozityvu:
- Geriau nei ES vidurkis (62)
- Geriau nei kaimynė Latvija (58)
- Pagerėjimas +3 balais per metus
- Geriau nei 2/3 pasaulio šalių
Negatyvu:
- 10 balų atsilikimas nuo Estijos
- Dvigubas atotrūkis nuo Danijos (90 vs. 65)
- Lėtas pagerėjimas (+6 per 10 metų)
- Vis dar sistemines problemos
Galutinis verdiktas: Lietuva juda teisinga kryptimi, bet per lėtai. Turime šviesų pavyzdį – Estija įrodė, kad Baltijos šalis gali būti tarp skaidriausių pasaulyje. Klausimas tik – ar turime politinės valios ir visuomenės spaudimo tai pasiekti?