Loading ...Apmokamas laikas draugams: ar Lietuvos darbdaviai paseks Švedijos pavyzdžiu?
Švedijos vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” sukūrė bandomąjį projektą – darbuotojams suteikia apmokamą laiką susitikimams su draugais. Ar tokia praktika galėtų ateiti ir į Lietuvą?
Kas vyksta Švedijoje?
Didžiausias Švedijos vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” 2026 m. pradėjo metų trukmės bandomąjį projektą. Jame dalyvauja 4000 darbuotojų visoje šalyje.
Projekto esmė:
15 minučių per savaitę (arba valanda per mėnesį) apmokamo laiko socialinėms veikloms – telefoniniams pokalbiams ar susitikimams su draugais ar šeima.
1000 kronų per metus (apie 93 eurus) socialinių veiklų išlaidoms padengti – kavai kavinėje, pietums, pramogoms.
Tai suteikiama kaip papildoma nauda darbuotojams, panašiai kaip sveikatos draudimas ar sporto klubo narystė.
Kodėl taip daroma?
Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo. Šalyje vienišumas tampa vis opesne socialine problema.
Be to, Švedijoje labai griežta darbo teisė. Jei darbuotojas patiria perdegimą, jam suteikiamas nedarbingumas ne trumpiau kaip pusei metų. Darbdavys privalo laikyti darbo vietą, net jei darbuotojas nedarbingas dvejus metus.
Apskaičiavus, kiek tai kainuoja, darbdaviai ieško būdų, kaip išvengti perdegimo atvejų. Vienas jų – darbuotojų emocinės sveikatos ir gerovės stiprinimas.
Panašių iniciatyvų yra ir daugiau
„Apotek Hjärtat” ne vienintelė Švedijos įmonė, eksperimentuojanti su darbuotojų gerove.
„AstraZeneca” prieš penkerius metus pradėjo projektą, kuriame darbo savaitė sutrumpinta nuo 40 iki 35 valandų, o atlyginimas liko toks pat. Tikslas – patikrinti, kaip tai paveiks darbuotojų laimės indeksą ir darbo našumą.
Rezultatai parodė: ekonominė padėtis nenukentėjo, darbuotojai tapo labiau motyvuoti, darbo našumas ne sumažėjo, o kai kuriais atvejais net padidėjo.
Kitos įmonės taip pat pradėjo trumpinti darbo savaitę arba didinti papildomų apmokamo poilsio dienų skaičių.
Vis garsiau diskutuojama, ar 40 valandų darbo savaitė, įteisinta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, nėra atgyvenusi. Naujos technologijos ir dirbtinis intelektas palengvina darbą – gal nebereikia dirbti tiek, kiek dirbta prieš 50 metų?
Kodėl Švedijoje tai veikia?
Švedijoje darbuotojai labai vertina laisvą laiką. Po darbo valandų darbdavys neturi teisės trukdyti – skambinti, rašyti žinutes dėl darbo. Laisvas laikas šventas.
Lietuvoje, pasak LRT bendradarbės Švedijoje Vaidos Strazdos, tokios kultūros dar trūksta. Vis dar pasitaiko, kad darbuotojai juokauja: „Jei dirbtume mažiau, atsirastų laiko papildomam darbui.”
Tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau žmonių, ypač jaunesnių, supranta poilsio svarbą ir emocinės sveikatos reikšmę.
Kas vyksta Lietuvoje?
Lietuvoje požiūris į darbuotojų asmeninį laiką gerėja.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigia, kad vis didesnė dalis įmonių skiria daugiau apmokamo poilsio dienų, nei numato įstatymai.
Papildomos poilsio dienos. Kai kuriose kolektyvinėse sutartyse numatyta 2-4 papildomos apmokamo poilsio dienos per metus. Darbuotojas gali jas skirti sveikatinimui, asmeniniams reikalams, giminių lankymui.
Valandos ar dienos. Vieni įmonių kolektyvai skaičiuoja papildomą laiką valandomis (pvz., 16 valandų per metus), kiti – dienomis.
Populiaru tarp darbuotojų. Papildomas laisvas laikas – vienas populiariausių pageidavimų, kai darbuotojų klausiama, kokių naudų jie norėtų.
Ar „draugystės valanda” įmanoma Lietuvoje?
Lietuvos personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė Solveiga Grudienė mano, kad taip.
Jos teigimu, Lietuvoje papildomos naudos vis dar dažniausiai vertinamos praktiškai – sveikatos draudimas, finansinės išmokos, papildomos atostogos.
Tačiau po pandemijos matomas pokytis – žmonės labiau vertina laiką, lankstumą, emocinę sveikatą. Ypač jaunesnė karta.
Kur tai veiktų Lietuvoje:
Biuro sektorius – nesunku organizuoti
Paslaugų sektorius – įmanoma
IT sektorius – labai tinka
Kur sunkiau:
Gamyba – mažiau lankstumo
Pamaininis darbas – sudėtingiau organizuoti
Kodėl tai naudinga darbdaviui?
S. Grudienė pabrėžia, kad tai ne tik socialinė iniciatyva, bet ir investicija į darbuotojų atsparumą, dėmesio kokybę, emocinę sveikatą.
Ilgalaikis vienišumas veikia ne tik emocinę būseną, bet ir kognityvines funkcijas – dėmesį, sprendimų priėmimą, atsparumą stresui.
Socialiai izoliuotas, perdegantis darbuotojas organizacijai kainuoja daugiau nei papildoma valanda per mėnesį.
Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių visuomenių Europoje. Vienišumas tampa vis opesne problema. Daug vienų gyvenančių žmonių, emigracijos paliktų šeimų, vyresnio amžiaus gyventojų, kurių socialinis ratas siaurėja.
Kol žmogus dirba, kolektyvas dažnai tampa jo pagrindine bendruomene. Jei ir darbe trūksta gyvo ryšio (ypač nuotolinio darbo kontekste), vienišumo rizika didėja.
Ar tai tik darbdavių atsakomybė?
Ne. S. Grudienė pabrėžia, kad visuomenės socialinių problemų sprendimas negali tapti vien darbdavių atsakomybe.
Darbdavys negali „išspręsti” visuomenės vienišumo. Tai per didelė atsakomybė.
Bet darbdaviai gali prisidėti – kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi geriau, turėtų galimybę palaikyti socialinius ryšius.
Lietuvos kultūra keičiasi
Prieš 15 metų V. Strazda Lietuvos verslininkams kalbėjo apie perdegimo sindromą. Daugelis jos nesuprato, šaipėsi iš švedų, kad jie išlepę, o Lietuvos darbuotojai atsparūs.
Dabar Lietuvoje jau visi žino, kas yra perdegimas. Tai pokytis.
Vis daugiau įmonių supranta, kad investicija į darbuotojų gerovę – ne išlaidų, o ilgalaikės naudos klausimas.
Išvada
Švedijos „draugystės valanda” – įdomi iniciatyva, kuri sprendžia realias socialines problemas: vienišumą, perdegimą, emocinės sveikatos blogėjimą.
Ar tai įmanoma Lietuvoje? Taip, bet ne visur vienodai. Tam tikruose sektoriuose (biurai, IT, paslaugos) tokia praktika būtų įgyvendinama.
Lietuvoje požiūris keičiasi. Vis daugiau įmonių supranta, kad darbuotojų gerovė – ne prabanga, o būtinybė. Papildomas laisvas laikas, lankstumas, pagarba asmeniniam laikui – tai tampa vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant ir išlaikant talentus.
Gal netrukus ir Lietuvos darbuotojams bus skiriama valanda per mėnesį draugams?