Loading ...Lietuvoje prabudo meškos: kiek jų turime ir ar turėtume bijoti?
Šimonių girioje medžiotojų kamera užfiksavo rudąjį lokį. Tai trečiasis pavasarinis meškos pabudimas šiemet Lietuvoje. Kodėl meškų skaičius didėja ir ką tai reiškia mums?
Kas užfiksuota?
Kovo 15-16 d. naktį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos MB „Šimonys” įrengta kamera užfiksavo rudąjį lokį Šimonių girioje, kuri driekiasi Kupiškio ir Anykščių rajonuose.
Tai jau trečioji meška, pastebėta šį pavasarį:
- Kovo 5 d. – pirmoji meška Ignalinos rajone
- Kovo 9 d. – antroji Šimonių girioje
- Kovo 15-16 d. – trečioji Šimonių girioje
Medžiotojų ir žvejų draugija pasidalino vaizdo medžiaga socialiniuose tinkluose. Vaizde matyti stambus rudasis lokys, ramiai vaikštantis miške naktį.
Kiek meškų gyvena Lietuvoje?
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Laimonas Daukša teigia, kad Lietuvoje nuolat gali gyventi 10-20 meškų.
Skaičius pamažu didėja. Prieš 10-15 metų meškos Lietuvoje buvo išties retas reiškinys. Dabar jų kasmet pastebima vis daugiau.
Kodėl meškų daugėja:
- Gerėja buveinės kokybė – miškų plotai auga, mažiau trikdoma
- Migracija iš kaimyninių šalių – meškos ateina iš Baltarusijos ir Lenkijos
- Apsauga – Lietuvoje meškos medžioti draudžiama, jos saugomos
- Maisto pakankamai – uogos, riešutai, vabzdžiai, smulkūs žinduoliai
Iš kur jos ateina?
Lietuvoje meškos negyvena nuolat dideliais kiekiais. Dauguma jų – migrantės iš Baltarusijos ir Lenkijos.
Baltarusijoje meškų populiacija didelė – skaičiuojama apie 300-400 individų. Lenkijoje – apie 200-250.
Jaunos meškos, ypač patinai, ieško naujų teritorijų. Jos gali nukeliauti šimtus kilometrų. Lietuvos miškai jiems tinkamos buveinės – daug giriųų, mažai žmonių.
Kai kurios meškos Lietuvoje apsigyvena nuolat. Kitos – tik praeina per mūsų teritoriją keliaudamos toliau.
Kada meškos prabunda?
Rudieji lokiai Lietuvoje pradeda budėti paprastai kovo pradžioje, kai oro temperatūra pastoviai kyla virš 0°C.
Budėjimo tvarka:
Pirmosios – motinos su jaunikliais. Jos budi anksčiausiai, nes turi maitinti jauniklius. Motinos gimdė žiemą, sausio-vasario mėnesiais, guvuose. Dabar, kovo mėnesį, jaunikliai jau kelių mėnesių amžiaus ir reikia maisto.
Antrosios – vieniši suaugę lokiai be jauniklių.
Paskutiniai – vienišiai patinai. Jie ilgiausiai miega, kartais iki balandžio vidurio.
Ar meškos pavojingos žmonėms?
Rudieji lokiai Lietuvoje nėra agresyvūs žmonėms, jei jų netrukdyti.
Statistika rodo: per pastaruosius 30 metų Lietuvoje neužfiksuota nė vieno meškos užpuolimo atvejo.
Meškos bijo žmonių labiau, nei mes jų. Paprastai išgirdusios ar užuodusios žmogų jos pasitraukia.
Kada meška gali būti pavojinga:
- Motina su jaunikliais – saugodama vaikus gali tapti agresyvi, jei pamatys grėsmę
- Užklupta staiga – jei meška išsigąsta netikėto susitikimo
- Sužeista ar serganti – tokia meška gali būti nenuspėjama
- Prie maisto šaltinio – jei meška rado maistą ir kas nors bando artintis
Kaip elgtis, jei sutikote meškę:
- Nesiblaškykite, nesibėgiokite – bėgantis objektas skatina gyvūno instinktą vytis
- Laikykitės atstumo – bent 100-200 metrų
- Kalbėkite ramiu balsu – kad meška suprastų, jog tai žmogus
- Pamažu traukitės atgal – nesukdami nugaros meškei
- Jei meška artėja – būkite didesni: išskėskite rankas, pakelkite kuprinę
- Nedarykite aštrios akių kontakto – meška gali tai suprasti kaip iššūkį
Kur galima stebėti meškas Lietuvoje?
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija sukūrė specialius žemėlapius:
- meskos.lt
- meskuzemelapis.lt
Šiuose žemėlapiuose žymimos visos vietos, kur užfiksuotos meškos, jų pėdsakai ar apsilankymai. Tai padeda:
- Visuomenei matyti, kur meškos juda
- Geriau pažinti jų gyvenimo būdą
- Suplanuoti saugesnę veiklą miškuose
- Mokslininkams analizuoti migracijos kelius
Kodėl meškų grįžimas svarbus?
Meškos – ekosistemos sveikatos indikatorius. Jų buvimas rodo, kad:
- Miškų ekosistema veikia gerai
- Yra pakankamai maisto šaltinių
- Aplinka neperkrauta žmonių veikla
Biologinė įvairovė didėja. Su meškų populiacijos augimu Lietuvoje grįžta ir kitos retesnės rūšys – briedžiai, vilkai, lūšys.
Kas dar grįžta į Lietuvos miškus?
Be meškų, Lietuvoje fiksuojama vis daugiau:
Vilkų – apie 300-400 individų, populiacija stabili
Lūšių – apie 1500-2000, skaičius auga
Europinių stumbrvnagių – Europos didžiausia stambioji kanopa, būriai dažnai pastebimi Žemaitijoje
Tai rodo, kad Lietuvos gamta po sovietinio laikotarpio degradacijos pamažu atsigauna.
Medžiotojų vaidmuo
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aktyviai dalyvauja meškų stebėjime:
- Įrengia kameras viliojimo vietose ir migracijų keliuose
- Fiksuoja pėdsakus ir kitus gyvūnų buvimo ženklus
- Dalinasi informacija su visuomene ir mokslininkais
- Padeda valdžios institucijoms planuoti apsaugos priemones
Informacija, kurią renka medžiotojai, neįkainojama. Be jų būtų labai sunku stebėti meškų judėjimą Lietuvoje.
Ar reikia baimintis?
Ne. Meškų Lietuvoje nedaug, jos bijo žmonių, agresijos atvejų nėra.
Bet būti budriam verta:
- Miške daryti garsą – kalbėtis, švilpti, kad meška išgirstų iš tolo
- Nepalikti maisto šiukšlių – jos pritraukia meškas
- Su šunimis būti atsargiems – šuo gali išprovokuoti meškę
- Jei matote pėdsakus ar ekskementus – trauktis iš tos vietos
Išvada
Meškų grįžimas į Lietuvos miškus – gera žinia gamtai. Tai rodo, kad mūsų ekosistemos atsigauna, o biologinė įvairovė didėja.
Žmonėms pavojaus nekelia. Užtenka paprasto atsargumo ir pagarbos laukinei gamtai.
Jei kada nors miške sutiksite meškę – nepulkite į paniką. Išlaikykite ramybę, laikykitės atstumo ir leiskite gyvūnui ramiai savo keliu. Tai privilegija, kurios daugelis gyvenime nepatirs.