Ar lankysitės Kaziuko mugėje šiemet?

pagal

2026 m. kovo 6-8 dienomis Vilniaus senamiesčio gatves vėl užlies Kaziuko mugė – viena seniausių ir populiariausių Lietuvos tradicijų. Šiemet mugė skirta meduoliams – širdelės formos meduoliai taps šventės simboliu, o senoliai sakydavo: „neparsinešei meduolio, vadinasi, Kaziuke nebuvai!” Mugėje veiks linksmi muzikantai ir artistai, amatininkai, prekeiviai, bus galima ragauti gardžiausių skanėstų. Šventės akcentas – senojo 1827 metų jomarko rekonstrukcija Katedros aikštėje, kur bus atkurtas tikrosios Kaziuko mugės pradžios Vilnius. Šis renginys ypač svarbus, nes artėja Kaziuko mugės 200-tasis jubiliejus – 1827 m. kovo 4 d. įvyko pirmoji oficialioji Kaziuko mugė Vilniuje. Kasmet mugę aplanko šimtai tūkstančių lankytojų, o pernai (2025 m.) čia apsilankė apie 250-300 tūkst. žmonių per tris dienas.

Ar jums kada nors yra tekę „paslysti lygioje vietoje“?

pagal

2026 m. vasario 22 d. prezidentas Gitanas Nausėda (62 m.) patyrė buitinę traumą namuose Pūčkoriuose. Kovo 3 d. spaudos konferencijoje jis paaiškino: „Sugebėjau užkliūti lygioje vietoje, būdamas salone, judėdamas ir paslydęs.” Kritęs ir mėginęs apsisaugoti, prezidentas trenkėsi galva į kietą baldą, o ranka užkliuvo už aštraus daikto – išplėšė dilbio gabalą. Pažeistas nervas, nutirpo pirštai (ypač vidurinis). Prezidentui atlikta operacija Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – siūta kairiojo dilbio plėštinė žaizda. Ligoninėje praleido naktį. Dabar dėvi rankos įtvarą ir turi praskelto antakio randą. Juokaudamas sakė: „Galbūt tai gerai, nes [nutirpęs vidurinis pirštas] apsaugos mane nuo nepadorių gestų rodymo.” Žiemos metu plikledis sukelia tūkstančius traumų Lietuvoje – VšĮ Greitosios pagalbos statistika: per sausį-vasarį ~5000-7000 kritimų-susižalojimų per mėnesį.

Ar pritariate LRT sprendimui netransliuoti Paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos?

pagal

2026 m. kovo 6 d. (penktadienis) prasideda Milano-Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės. LRT netransliuos atidarymo ir uždarymo ceremonijų, solidarizuodamasis su Latvijos, Estijos ir Suomijos transliuotojais. Priežastis: Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK) leido 6 Rusijos ir 4 Baltarusijos sportininkams varžytis su nacionalinėmis vėliavomis. Lietuvos delegacija atidarymo ceremonijoje nedalyvaus – vienintelis Lietuvos atstovas Rapolas Micevičius (snieglenčių krosas) nebus pristatytas. Varžybos bus transliuojamos per LRT PLIUS. Rapolo startai: kovo 7 d. (kvalifikacija), 8 d. (finalas), 14 d. (slalomas). Paralimpinės žaidynės – rekordinės: 665 sportininkai, 79 medalių komplektai. Lietuva dalyvaus po 32 metų pertraukos (paskutinį kartą – 1994 m.). Boikotą paskelbė: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, Čekija, Ukraina. TPK 2025 m. rugsėjį netikėtai atšaukė suspendavimą.

Ar pritariate siūlymui riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje?

pagal

2026 m. vasario 24 d. Seimo konservatoriai siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių su laikinais leidimais gyventi Lietuvoje galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Draudimas netaikomas turintiems nuolatinio gyvenimo leidimą ir paveldėjusiems turtą. Nuolat gyvenantiems rusams ir baltarusiams būtų ribojama galimybė įsigyti turtą šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, nebent gautas patvirtinimas, kad sandoris nekelia grėsmės. 2022–2024 m. rusai įsigijo 2814 NT objektų Lietuvoje (1845 – per 10 km nuo svarbios infrastruktūros), baltarusiai – 1834 objektus (1152 – šalia infrastruktūros). 45 877 baltarusiai ir 5069 rusai turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje (2026 m. vasario 1 d. duomenys). Panašius pakeitimus konservatoriai siūlė 2025 m., bet valdantieji nepalaikė. Suomija 2025 m. balandį uždraudė rusams ir baltarusiams pirkti NT, Estija rengia panašų įstatymą, Latvija kol kas ribojimų netaiko (net suteikia gyvenimo leidimus už NT įsigijimą).

Ar pritariate, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti prieinamas nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims?

pagal

2026 m. vasario 26 d. Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, leidžiantis šią procedūrą taikyti nesusituokusioms poroms (kartu gyvenantiems ilgiau nei metus), partnerystę įregistravusiems ir vienišoms moterims. Dabartinis įstatymas leidžia tik susituokusiems. Projektas sulaukė prieštaringų vertinimų: V. Sinica (TS-LKD) nepritaria – „vaiko interesas augti stabilioje šeimoje su abiem tėvais”, S. Kairys (Liberalai) palaiko – „viduramžiškas požiūris”, R. Žemaitaitis („Nemuno aušra”) prieš – „partnerystė neprilygi santuokai”. Baltijos palyginimas: Estija (nuo 1997) ir Latvija leidžia nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims; Lietuva – vienintelė kaimynė, kur draudžiama. Kas 6-a pora Lietuvoje patiria nevaisingumą. Kompensuojami 2 ciklai PSDF lėšomis (nuo 2017), bet tik susituokusiems. Vienos procedūros kaina – €2000-3000 be kompensacijos.

Kaip vertinate Lietuvos muzikos industrijos situaciją?

pagal

2026 m. vasario 23 d. AGATA pristatė pirmąjį sistemingą Lietuvos muzikos industrijos tyrimą „Lietuvos muzikos kapitalas”. 2024 m. muzikos industrijos ekonominė vertė – 308,7 mln. eurų (augimas +13% per metus). Sektorius apima: muzikos edukaciją (91,8 mln., 29,7%), viešąjį sektorių (96 mln., 31,1%) ir komercinę veiklą (120,6 mln., 39,1%). Pajamų augimas spartus: bilietų pardavimai +21%, autorinis atlygis +16,4%, streaming platformos +43%. Sektoriuje dirba 60 000+ žmonių (18 000 profesionalų + 43 000 mėgėjų) – 38% visų šalies menininkų. Vienas muzikos darbuotojas sukuria 45 400 € pridėtinės vertės (7000 € daugiau nei šalies vidurkis). DIDŽIAUSIA SPRAGA – eksportas: tik 0,27 mln. € (0,09%), kai Suomijos eksportas – 138,8 mln. € (9,7%), Danijos – 228 mln. € (10,4%). Suomijos muzikos eksportas 514 kartų didesnis nei Lietuvos. Tyrimas bus kartojamas kasmet.

Ar pritariate ES sprendimui uždrausti naikinti neparduotus drabužius?

pagal

Nuo 2026 m. liepos 19 d. ES oficialiai uždraus naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus. Nauji reikalavimai pagal Ekologinio dizaino darnių produktų reglamentą (ESPR) įpareigos dideles įmones pirmiausia rinktis perdirbimą, pakartotinį naudojimą ar donavimą, o ne sunaikinimą. Vidutinės įmonės prisijungs 2030 m. Kasmet Europoje 4-9% neparduotų tekstilės gaminių sunaikinami prieš būdami dėvimi – tai generuoja apie 5,6 mln. tonų CO2 emisijų (beveik tiek, kiek visa Švedija išmeta per metus). Prancūzijoje vien neparduotų prekių, kurios naikinamos, vertė siekia €630 mln. per metus. Nauji taisyklės aiškiai apibrėžia išimtis (saugumas, sugadinti produktai) ir įveda standartizuotą atskaitomybės formatą nuo 2027 m. vasario. Ekspertai kritikuoja, kad draudimas sprendžia simptomą, o ne priežastį – greitosios mados verslo modelį ir perprodukciją.

Ar lankysitės „Muzikos salėje” šiemet?

pagal

Vasario 26-28 dienomis (ketvirtadien į-šeštadienį) Vilniaus knygų mugės LITEXPO centre vyks 11-toji „Muzikos salė” – unikalus muzikos renginys, jungiantis gyvus koncertus, pokalbius su muzikantais ir muzikos industrijos konferenciją. Renginyje pasirodymai: Vakaris Mirė, Arklio Galia, Barbora Matuzaitė, Solo Ansamblis, McLoud, dadcap, Bohemos Tarifas, Mantville ir kt. Taip pat vyks LRT Opus pokalbių scena, kur bus diskutuojama su Jazzu, Benu Aleksandravičiumi (ba.), Solo Ansambliou, punktò ir kitais. Vasario 26-27 d. LITEXPO amfiteatre vyks tarptautinė muzikos industrijos konferencija „Murmurs” (anksčiau „What’s Next in Music?”) su ekspertais iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, JK, Suomijos, Slovakijos ir JAV. Diskusijos temos: DI ir muzika, muzikos ekosistemos, vizualinė muzikantų kalba, regioninių radijo reikšmė, žmonės su negalia muzikoje. Vakarinė muzikinė „Murmurs” programa vyks kultūrinėje erdvėje „Kablys”. Organizatorius – AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija).

Ar esate pasiruošęs galimam potvyniui jūsų gyvenamojoje vietoje?

pagal

Lietuvos mokslininkai įspėja: per artimiausius 20 metų Lietuvos upėse tikėtini šimtmečio ledo sangrūdų potvyniai, kurie gali būti dar didesni nei 1946 m. Didysis Kauno potvynis, nusinešęs šimtą gyvybių. Latvijos-Lietuvos projektas „ICEREG” sukūrė naują metodiką, leidžiančią prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius – tai pirmą kartą Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis nei įprastas – užliejama net kelis kartus didesnė teritorija. 2030-2050 metais potvyniai bus ekstremalesni nei iki šiol dėl klimato kaitos, o vėliau turėtų mažėti. Jau parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai Mūšos ir Lėvenio upėms, prieinami visuomenei. Naujas perspėjimo sistemai leis informuoti gyventojus dar prieš potvyniui prasidedant, o ne tada, kai žala jau padaryta. 2010 m. ledo sangrūdų potvyniai Lietuvai kainavo 2,8 mln. eurų ir paveikė 40 tūkst. hektarų plotą – tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai.