Ar šaltibarščiai skanesni kitą dieną?
Vieni juos valgo vos sumaišytus, kiti tyčia palieka nakčiai šaldytuve, tikindami, kad tikrasis skonis atsiskleidžia tik kitą rytą. O kaip manote jūs – ar šaltibarščiams reikia laiko pastovėti?
Lengvi klausimai su šypsena apie kasdienes situacijas. Kartais rimtai, kartais ne visai – bet visada atpažįstama.
Vieni juos valgo vos sumaišytus, kiti tyčia palieka nakčiai šaldytuve, tikindami, kad tikrasis skonis atsiskleidžia tik kitą rytą. O kaip manote jūs – ar šaltibarščiams reikia laiko pastovėti?
Šaltibarščiai Lietuvoje jau seniai tapo ne tik sriuba, bet ir savotišku vasaros simboliu. Tačiau ką manote apie žmones, kurie jų nemėgsta?
Balandžio 20-oji: vieniems tai eilinė pavasario diena, kitiems – visame pasaulyje žinomas „420“ simbolis. Ar Lietuva jau subrendo atviroms diskusijoms apie kanapių kultūrą, ar tai vis dar griežtas tabu? Išsakykite savo nuomonę apklausoje!
Balandžio 1-oji – diena, kai melai tampa pokštais, o rimti veidai dažnai slepia šypseną.
Kiti klausimai: Ar ir pas jus yra „kėdė-spinta“? Kiek kartų ryte atidedate žadintuvą? Ar jums kada nors yra tekę „paslysti lygioje vietoje“?
Socialiniuose tinkluose vėl kaista diskusijos apie baltus pėdsakus, kuriuos danguje palieka lėktuvai. Vieni tvirtina – tai paprasčiausiai kondensacijos pėdsakai, vandens garai. Kiti užtikrinti – chemtreilai, slapta programa žmonėms kontroliuoti, orui manipuliuoti ar populiacijai mažinti. Ši sąmokslo teorija populiari dešimtmečius, nors mokslininkai aiškina: jokių įrodymų nėra. Fizika paprasta – karštos variklio išmetamosios dujos susiduria su šalčiu 10 km aukštyje, vandens garai virsta ledo kristalais. Kodėl vieni pėdsakai išnyksta greitai, kiti išlieka valandas? Oro drėgmė. Drėgname ore pėdsakai plečiasi, sausame – išnyksta. 2016 m. apklausti 77 atmosferos mokslininkai – 76 atsakė, kad niekada nerado įrodymų apie slaptą purškimą. Teorija populiari Facebook grupėse, ypač „Orai ir klimatas Lietuvoje”, kur po kiekvieno giedro dangaus vyksta debatai.