Ar balsavimas internetu būtų gera idėja Lietuvoje?
Ar Lietuvoje reikėtų leisti balsuoti internetu? Vieni tai laiko patogiu ir moderniu sprendimu, kiti baiminasi dėl saugumo ir galimų kibernetinių grėsmių.
Politika
Klausimai apie sprendimus, aktualijas ir visuomenės nuomonę. Trumpai, aiškiai ir be perteklinio triukšmo.
Ar prezidentas turėtų vetuoti naująjį LRT įstatymą?
Seimui priėmus naujas LRT įstatymo pataisas, kamuolys skrieja į prezidento aikštelę. Kritikai skambina varpais dėl grėsmės žiniasklaidos laisvei, o valdantieji tikina, kad tai tik skaidrumo didinimas. Kokį sprendimą turėtų priimti šalies vadovas?
Ar žinote, kuo svarbi gegužės 3-ioji Lietuvai ir Lenkijai?
1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Abiejų Tautų Respublikos) Seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją – antrą pasaulyje ir pirmą Europoje rašytinę šiuolaikinio tipo konstituciją (po JAV 1787 m. konstitucijos). Tai buvo revoliucinis dokumentas, numatęs valdžių padalijimą, pilietinių teisių plėtrą, valstiečių padėties gerinimą ir siekį sustabdyti valstybės silpnėjimą. Deja, Konstitucija galiojo tik vienerius metus – 1792 m. Rusijos imperija įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką, o 1795 m. įvyko trečiasis padalijimas, pasibaigęs visiška valstybės aneksija. Lietuva ir Lenkija Gegužės 3-iąją švenčia kaip bendrą istorinę šventę – simbolį, primenant bendros valstybės laikus, reformų siekius ir nepriklausomybės kovos pradžią. 2026 m. – 235-osios metinės, o 2041 m. bus 250-asis jubiliejus.
Ar pasitikite Lietuvos Respublikos Vyriausybe?
Ar gyventojai pasitiki Lietuvos Vyriausybe 2026 metais? Balsuokite anonimiškai.
Ar sveikatos apsaugos viceministras Artūras Galdikas turėtų trauktis iš pareigų?
Skandalas Sveikatos apsaugos ministerijoje: viceministras A. Galdikas sutriko išgirdęs klausimą apie Krymo priklausomybę. Ar toks „muistymasis“ suderinamas su aukšto politiko pareigomis, ar tai tik nereikšmingas komunikacijos nesusipratimas? Pareikškite savo nuomonę!
Ar pritariate Kauno miesto tarybos sprendimui atsisakyti individualių veiklos ataskaitų?
Kauno miesto taryba kovo 11 d. nusprendė keisti politikų atsiskaitymo su gyventojais tvarką. Dabar užteks lankomumo duomenų bendroje savivaldybės ataskaitoje, nebent pats tarybos narys norės savo veiklą pristatyti papildomai. Iš 41 Kauno tarybos nario savivaldybės puslapyje ataskaitas buvo įkėlę tik 16, iš jų vos keli valdantieji. Opozicija kritikuoja sprendimą – teigia, kad vien lankomumo statistika nepakankama, nes tarybos nario veikla apima ne tik posėdžius, bet ir gyventojų priėmimus bei problemų sprendimą. Vicemeras Andrius Palionis teigia, kad pakeitimas padarytas tam, kad informacija būtų aiškesnė ir struktūriškesnė. Kauno rajono tarybos nariai ataskaitas skelbia internete ir pernai jas pateikė jau visi. VDU profesorė teigia, kad ataskaitose turėtų būti matomas kiekvieno tarybos nario indėlis – ne tik lankomumas, bet ir debatai, klausimai, gyventojų nuomonės.
Ar pritariate idėjai, kad balsavimo teisė turėtų būti suteikta asmenims nuo 16 metų?
Lietuvoje balsavimo teisė suteikiama nuo 18 metų pagal Konstituciją. Pasaulyje 11 šalių jau leidžia balsuoti nuo 16 metų: Austrija (nuo 2007), Argentina, Brazilija, Malta, Škotija. Vokietija aktyviai svarsto nuo 2024 m. Pagrindiniai argumentai už: 16-mečiai moka mokesčius bet negali balsuoti; ankstesnis įtraukimas skatina ilgalaikį politinį aktyvumą; brandos klausimas reliatyvus. Pagrindiniai argumentai prieš: smegenų frontalinė žievė vystosi iki 25 metų; trūksta politinės patirties; didesnė manipuliavimo rizika; nesuderinama su kitais amžiaus apribojimais. Austrijos tyrimai rodo: 16-17 metų aktyvumas 67 proc., 18-21 metų tik 55 proc. Neuromokslininkai perspėja, kad 16-mečiai labiau impulsyvūs. Lietuvoje 2024 m. vyko diskusija, bet konstitucinio pakeitimo nebuvo. Galimos alternatyvos: balsavimas tik savivaldybių rinkimuose, savanoriškas dalyvavimas arba brandos testas.
Ar pritariate Lenkijos siekiui tapti branduoline valstybe?
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis (46 m., dešiniųjų, inauguruotas 2025 m. rugpjūtį) 2026 m. vasario 23 d. pareiškė, kad Lenkija turėtų siekti „nuosavų branduolinių ginklų programos”. Interviu „Polsat News” jis sakė: „Kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti.” Užsienio reikalų ministras Radoslaw Sikorski griežtai kritikavo – „neatsakinga ir žalinga”, tokie klausimai „aptariami aukščiausiu konfidencialumo lygiu”. Lenkija yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) signatarė – savo ginklų kūrimas būtų sutarties pažeidimas. Alternatyvos: (1) NATO branduolinio dalijimosi programa (JAV ginklai Lenkijoje – kaip Vokietijoje, Italijoje), (2) Prancūzijos „branduolinis skėtis” (2025 m. Macron siūlė Europai). Lenkija turi 42 mln. gyventojų, €692 mlrd. BVP, sieną su Ukraina ir Baltarusija. Kodėl dabar? Rusijos grėsmė, Trumpo neapibrėžtumas dėl NATO
Ar pritariate siūlymui riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje?
2026 m. vasario 24 d. Seimo konservatoriai siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių su laikinais leidimais gyventi Lietuvoje galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Draudimas netaikomas turintiems nuolatinio gyvenimo leidimą ir paveldėjusiems turtą. Nuolat gyvenantiems rusams ir baltarusiams būtų ribojama galimybė įsigyti turtą šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, nebent gautas patvirtinimas, kad sandoris nekelia grėsmės. 2022–2024 m. rusai įsigijo 2814 NT objektų Lietuvoje (1845 – per 10 km nuo svarbios infrastruktūros), baltarusiai – 1834 objektus (1152 – šalia infrastruktūros). 45 877 baltarusiai ir 5069 rusai turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje (2026 m. vasario 1 d. duomenys). Panašius pakeitimus konservatoriai siūlė 2025 m., bet valdantieji nepalaikė. Suomija 2025 m. balandį uždraudė rusams ir baltarusiams pirkti NT, Estija rengia panašų įstatymą, Latvija kol kas ribojimų netaiko (net suteikia gyvenimo leidimus už NT įsigijimą).
Ar pritariate, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti prieinamas nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims?
2026 m. vasario 26 d. Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, leidžiantis šią procedūrą taikyti nesusituokusioms poroms (kartu gyvenantiems ilgiau nei metus), partnerystę įregistravusiems ir vienišoms moterims. Dabartinis įstatymas leidžia tik susituokusiems. Projektas sulaukė prieštaringų vertinimų: V. Sinica (TS-LKD) nepritaria – „vaiko interesas augti stabilioje šeimoje su abiem tėvais”, S. Kairys (Liberalai) palaiko – „viduramžiškas požiūris”, R. Žemaitaitis („Nemuno aušra”) prieš – „partnerystė neprilygi santuokai”. Baltijos palyginimas: Estija (nuo 1997) ir Latvija leidžia nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims; Lietuva – vienintelė kaimynė, kur draudžiama. Kas 6-a pora Lietuvoje patiria nevaisingumą. Kompensuojami 2 ciklai PSDF lėšomis (nuo 2017), bet tik susituokusiems. Vienos procedūros kaina – €2000-3000 be kompensacijos.