Kaip vertinate Lietuvos muzikos industrijos situaciją?

Kaip vertinate Lietuvos muzikos industrijos situaciją?

View Results

Loading ... Loading ...

Lietuvos muzika – 308,7 mln. eurų vertės: kodėl neeksportuojame nieko?

Vasario 23 d. pristatytas pirmasis išsamus Lietuvos muzikos industrijos ekonominis tyrimas „Lietuvos muzikos kapitalas” atskleidė paradoksą: viduje sektorius klesti, bet eksportas beveik neegzistuoja.

Kas atliko tyrimą?

Tyrimą atliko Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bendradarbiaudama su:

  • Lietuvos muzikos verslo asociacija
  • Asociacija M.A.M.A.

Metodika paremta Suomijos „Music Finland” modeliu ir pritaikyta Lietuvos kontekstui.

Pagrindiniai skaičiai:

Ekonominė vertė (2024):

  • 308,7 mln. € – bendra vertė
  • +13% – metinis augimas

Sektorių pasiskirstymas:

  1. Muzikos edukacija: 91,8 mln. € (29,7%)
  2. Viešasis sektorius: 96 mln. € (31,1%)
  3. Komercinė veikla: 120,6 mln. € (39,1%)

Pajamų augimas (2023–2024):

Bilietų pardavimai: +21% . Autorinis ir gretutinis atlygis: +16,4% . Streaming platformos (Spotify, Apple Music): +43%

Žmonės:

  • 60 000+ veikiančių muzikos sektoriuje
  • 18 000 profesionalų
  • 43 000 mėgėjų

Muzikatai – didžiausia menininkų grupė Lietuvoje:

  • 38% visų šalies menininkų – muzikos srityje

Pridėtinė vertė:

Vienas muzikos sektoriaus darbuotojas sukuria:

  • 45 400 € pridėtinės vertės per metus
  • Tai 7000 € daugiau nei šalies vidurkis

AGATA direktorė Agnė Begetė:

„Iki šiol apie muzikos industriją Lietuvoje kalbėdavome remdamiesi nuojauta ar pavieniais skaičiais. Šis tyrimas – pirmas bandymas sistemiškai pažvelgti į visą ekosistemą: finansus, menininkus, darbo vietas, auditorijos augimą.”

Didžiausia problema – eksportas

Tyrimas atskleidė šokiruojančius skaičius:

Lietuvos muzikos eksportas:

  • 0,27 mln. € (2024)
  • 0,09% visos industrijos vertės

Tai reiškia, kad beveik 100% Lietuvos muzikos industrijos pajamųtik iš vidaus rinkos.

Palyginimas su Suomija ir Danija:

ŠalisGyventojų skaičiusMuzikos eksportas% industrijosKartų skirtumas
🇱🇹 Lietuva2,8 mln.0,27 mln. €0,09%
🇫🇮 Suomija5,6 mln.138,8 mln. €9,7%514 kartų daugiau
🇩🇰 Danija5,9 mln.228 mln. €10,4%844 kartus daugiau

Suomija ir Danija – panaš aus dydžio šalys kaip Lietuva, bet jų muzikos eksportas šimtus kartų didesnis.

Kodėl taip yra?

Agnė Begetė:

„Skaičiai rodo paradoksą: turime veikiančią ekosistemą, augančias pajamas, talentingus kūrėjus, bet beveik nieko neeksportuojame. Tai ne talentų problema. Suomija ar Danija eksportuoja savo menininkus po visą pasaulį ne todėl, kad jų kūrėjai talentingesni, o todėl, kad turi nuoseklią eksporto strategiją.”

Kas trūksta Lietuvai?

1. Nuoseklios eksporto strategijos

Suomija ir Danija turi:

  • Valstybės finansuojamas eksporto programas
  • „Music Finland” – eksporto agentūra
  • „Music Denmark” – eksporto agentūra
  • Sistemingą atlikėjų pristatymą tarptautinėse mugėse
  • Ryšių su užsienio promoteriais kūrimą

Lietuva:

  • Nėra centralizuotos eksporto agentūros
  • Nėra nuoseklios strategijos
  • Atlikėjai veikia individualiai

2. Tikslinio valstybės finansavimo

Suomija ir Danija investuoja į:

  • Tarptautinių festivalių dalyvavimą
  • Užsienio turų organizavimą
  • Tarptautinį marketingą
  • Muzikos industrijos kontaktų kūrimą

Lietuva:

  • Minimali parama eksportui
  • Projektu pagrįstas finansavimas (trumpalaikis)

3. Infrastruktūros

Suomija ir Danija:

  • Glaudūs ryšiai su tarptautiniais label’ais
  • Streaming platformų partnerystės
  • Tarptautiniai menedžeriai

Lietuva:

  • Menkai išvystyta infrastruktūra
  • Mažai tarptautinių ryšių

Kas yra Lietuvos muzikos industrija?

1. Muzikos edukacija (91,8 mln. €)

  • Muzikos mokyklos
  • Konservatorijos
  • Muzikos akademija
  • Privatūs mokymai

2. Viešasis sektorius (96 mln. €)

  • Valstybės orkestrai
  • Chorai
  • Operos teatrai
  • Valstybinis finansavimas

3. Komercinė veikla (120,6 mln. €)

  • Koncertai
  • Festivaliai
  • Įrašų kompanijos
  • Streaming platformos
  • Radijo stotys
  • Muzikos barai/klubai
  • Autorių teisės

Kas veikia?

Vidinė ekosistema funkcionuoja puikiai . Pajamos auga sparčiai (bilietai +21%, streaming +43%) Profesionalų skaičius auga . Pridėtinė vertė aukšta

Kas neveikia?

Eksportas beveik neegzistuoja . Nėra eksporto strategijos . Nėra tikslinės paramos eksportui

Potencialo skaičiavimai

Jei Lietuva pasiektų Suomijos eksporto lygį (9,7%):

  • Dabartinis eksportas: 0,27 mln. €
  • Potencialus eksportas: ~30 mln. €
  • Augimas: 111 kartų

Tai būtų:

  • ~1000 naujų darbo vietų
  • Milijonai eurų užsienio valiutos
  • Lietuvos kultūros matomumas pasaulyje

Suomijos sėkmės istorijos:

1. Heavy metalas:

  • Nightwish – pasaulinis fenomenas
  • Children of Bodom – legendinė grupė
  • HIM – tarptautiniai hitai

2. Klasikinė muzika:

  • Jean Sibelius – pasaulinis kompozitorius
  • Suomijos orkestrai gastroleoja visame pasaulyje

3. Popmuzika:

  • Darude („Sandstorm”) – pasaulinis hitas
  • The Rasmus – tarptautiniai hitai

Danijos sėkmės istorijos:

1. Popmuzika:

  • Aqua („Barbie Girl”) – pasaulinis hitas
  • – tarptautinė pop žvaigždė
  • Lukas Graham („7 Years”) – #1 daugelyje šalių

2. Elektroninė muzika:

  • Stipri techno/house scena

Lietuvos talentai

Lietuva TURI talentų:

  • Leon Somov & Jazzu
  • Monika Liu („Sentimentai” – virš 30 mln. peržiūrų)
  • The Roop (Eurovizija – 8 vieta, „Discoteque” – tarptautinis dėmesys)
  • ba. (elektroninė muzika)
  • Beissoul & Einius

Problema ne talentuose, o sistemoje.

Kas dabar?

AGATA planuoja:

  • Kartoti tyrimą kasmet (2025, 2026, 2027…)
  • Stebėti augimą/mažėjimą
  • Identifikuoti problemas
  • Siūlyti sprendimus

Kas reikalinga?

1. Valstybės lygmeniu: Kurti nacionalinę muzikos eksporto agentūrą (kaip „Music Finland”) . Tikslinai finansuoti eksporto projektus . Palengvinti tarptautinius kontaktus . Investuoti į tarptautinius festivalius

2. Industrijos lygmeniu: Bendradarbiauti (atlikėjai + label’ai + promoteriai) . Investuoti į tarptautinius menedžerius . Kurti tarptautinius ryšius

3. Atlikėjų lygmeniu: Kurti tarptautiškai patrauklią muziką . Investuoti į tarptautinį marketingą . Ieškoti užsienio partnerių

Ekspertų nuomonės

Palaikantys eksporto skatinimą:

  • „Jei Suomija gali, kodėl Lietuva negali?”
  • „Reikia valstybės strategijos”
  • „30 mln. € eksportas – realus tikslas”

Skeptikai:

  • „Lietuvių kalba – barjeras tarptautiniam sėkmei”
  • „Per maža rinka pradžiai”
  • „Reikia anglų kalba kurti muziką”

Išvada

Pirmas Lietuvos muzikos industrijos tyrimas atskleidė:

Sektorius stiprus viduje – 308,7 mln. € vertė . Pajamos auga – bilietai +21%, streaming +43% . Talentų turime – 18 000 profesionalų

BET eksportas beveik neegzistuoja – 0,27 mln. € (0,09%)

Suomija eksportuoja 514 kartų daugiau nei Lietuva.

Svarbiausia užduotis: Sukurti nacionalinę muzikos eksporto strategiją ir pasiekti bent Suomijos lygį (9,7% eksportas).

Jei pavyktų – 30 mln. € eksportas, ~1000 naujų darbo vietų, Lietuvos kultūros matomumas pasaulyje.

Tyrimas bus kartojamas kasmet. Laukiame 2027 m. rezultatų!

Parašykite komentarą