Ar lankysitės Vilniaus knygų mugėje šiemet?

pagal

2026 m. vasario 26 – kovo 1 dienomis LITEXPO vyks Vilniaus knygų mugė – didžiausias metų knygų ir kultūros renginys Lietuvoje. Keturias dienas mugėje vyks daugiau nei 500 renginių: knygų pristatymai, diskusijos, koncertai, apdovanojimai, susitikimai su autoriais, edukacinės programos vaikams ir suaugusiems. Mugės metu bus paskelbti „Metų knygos rinkimai 2025” nominantai ir nugalėtojai, Knygos meno konkurso laimėtojai, IBBY geriausių knygų vaikams ir paaugliams nominantai. Veiks specializuotos erdvės: Muzikos salė (AGATA), 15min forumas, Jaunųjų skaitytojų salė, Bibliotekų erdvė, Jaunimo taškas, Rašytojų kampas. Bus galima sutikti šimtus autorių prie stendų, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, parodose

Ar sutinkate, kad Lietuva yra viena introvertiškiausių šalių pasaulyje?

pagal

Pasauliniai asmenybės tyrimai rodo, kad Lietuva yra 2-a introvertiškiausia šalis pasaulyje – net 55,6% lietuvių identifikuojasi kaip introvertai. Tyrimą atliko 16personalities.com platforma, per trejus metus apklaususi 40,1 mln. žmonių 46 kalbomis. Pirma vieta tenka Martinikai (56,42%), trečia – Čilei (55,46%). Iš Baltijos šalių: Latvija – 12-a vieta (53,99%), Estija – 20-a (53,46%). Kaimynai: Lenkija – 7-a (54,83%), Rusija – 13-a (53,9%), Baltarusija – 28-a (52,83%). Palyginti: JAV – 50,2%, JK – 50,17%, Vokietija – 53,09%. Mažiausiai introvertiškos šalys: Nikaragva (42,51%), Monakas (42,53%), Libanas (43,61%). Tyrimai rodo, kad introversija nereiškia nedraugiškumo – tai tik asmenybės tipas, kai žmogus energiją atgauna būdamas vienas, o ne draugijoje. Lietuvos reputacija kaip „tylios” ir „uždaros” šalies pasitvirtina duomenimis, tačiau tai netrukdo lietuviams būti svetingiems ir šiltiems artimoje aplinkoje.

Ar kada nors keitėte arba norėtumėte pakeisti savo vardą?

pagal

2025 metais Lietuvos didmiesčiuose vardą pasikeitė 756 žmonės – daugiausiai Vilniuje (605), Kaune (67), Klaipėdoje (~50), Šiauliuose (22) ir Panevėžyje (12). Dažniausios priežastys – nepatinka tėvų duotas vardas, norima turėti du vardus, lengvesnė integracija užsienyje arba sentimentalūs motyvai (visą gyvenimą buvęs kviečiamas kitu vardu). Populiariausi pakeitimai – iš tarmiškų į lietuviškus (pvz., Marytė → Marija), užsienio vardų į lietuviškus, trumpinimas ar papildymas krikšto vardu. Aktyviausiai vardus keičia jaunesnė karta – 16-40 metų amžiaus žmonės. Tėvai taip pat keičia nepilnamečių vardus, ypač kai registruojant gimimą nebuvo tvirtai apsisprendę, nori pridėti krikšto vardą arba kai vaikas patiria patyčias dėl vardo. Svarbu, kad naujas vardas neprieštarautų gerai moralei, viešajai tvarkai ir atitiktų lietuvių kalbos taisykles.

Ar žiūrėsite M.A.M.A. 2025 apdovanojimus?

pagal

Kauno Žalgirio arenoje vyks jau 15-ieji Metų muzikos apdovanojimai M.A.M.A. 2025 – didžiausias metų lietuviškos muzikos renginys. Ceremonijoje bus apdovanoti geriausi 2025 metų muzikos kūrėjai, atlikėjai ir dainos. Šių metų nominacijų lyderiai – dainininkė Jessica Shy ir grupė „Solo Ansamblis”. Jessica nominuota net keturiose pagrindinėse kategorijose (Metų albumas, Metų atlikėja, Metų koncertinė atlikėja, Metų popmuzikos atlikėja), o jos kūriniai rungiasi ir Metų dainos kategorijoje. Įdomu, kad šiemet pridėtos dvi naujos kategorijos – Metų metalo muzikos grupė ir Metų džiazo albumas, siekiant įtraukti dar didesnę muzikos bendruomenę. Ceremonijos metu vyks įspūdingi pasirodymai, o prie šou kūrimo dirba stipriausi Lietuvos scenografai, garso ir specialiųjų efektų profesionalai. Neatsiejama renginio dalis – Raudonasis kilimas, kuriuo žengs rekordinis skaičius šalies muzikos, kultūros ir pramogų pasaulio atstovų. Po ceremonijos – oficialios M.A.M.A. dūzgės viešbutyje „Moxy” Kaune. Renginį transliuos TV3 televizija.

Kaip vertinate sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su savo vėliavomis paralimpiadoje?

pagal

Vasario 18 dieną Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) patvirtino, kad šešiems Rusijos ir keturiems Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis su nacionalinėmis vėliavomis Milano-Kortinos žiemos paralimpiadoje (kovo 6–15 d.). Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šių šalių sportininkams buvo uždrausta dalyvauti. Tačiau 2025 m. rugsėjį IPC generalinėje asamblėjoje daugumos balsais nuspręsta panaikinti suspendavimą. Rusijos ir Baltarusijos sportininkai kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS), kuris nusprendė suteikti jiems vardininius kvietimus. Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė sakė: „Esame tikrai nuliūdę. LPAK ir visi Lietuvos sportininkai yra kategoriškai prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą bet kokia forma.” Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Ukraina bando pakeisti šį sprendimą, bet galimybės ribotos.

Ar palaikytumėte Europos federacijos idėją?

pagal

Vasario 13 dieną Miuncheno saugumo konferencijoje (MSC 2026) Vokietijos kancleris ragino Europą tapti „suverenia Europa” – stipresne, nepriklausomesne nuo JAV, turinčia bendrą gynybos ir užsienio politiką. Tai atgaivino senąją diskusiją apie Europos federacijos idėją – ar Europa turėtų tapti ne tiesiog šalių sąjunga, bet tikra federacinė valstybe, panaši į JAV ar Šveicariją? Šios vizijos šalininkai teigia, kad tik federacinė Europa galėtų efektyviai konkuruoti su JAV, Kinija ir Rusija, turėti bendrą kariuomenę, vieningą užsienio politiką ir stiprią ekonomiką. Kritikai įspėja, kad tai reikštų nacionalinės nepriklausomybės praradimą, biurokratijos išaugimą ir didžiųjų šalių (Vokietijos, Prancūzijos) dominavimą. Idėja nėra nauja – apie Europos federaciją svajojo dar ES įkūrėjai 1950-aisiais, o 2012 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti lyderiai kalbėjo apie „tikrą Europos ekonominę ir politinę sąjungą”. Tačiau Brexit, migracijos krizė, populizmo augimas ir nacionalinių interesų susidūrimas stabdė šią viziją. Dabar, kai JAV tampa mažiau patikima partnere, kai Rusija agresija karo su Ukraina, o Kinija stiprėja, federacinės Europos idėja vėl tampa aktuali.

Kokia Užgavėnių tradicija jums artimiausia?

pagal

Lietuva švenčia Užgavėnes – vieną spalvingiausių ir linksmausių lietuvių kalendorinių švenčių, žyminčią žiemos išvarymą ir pavasario laukimą. Ši šventė, turinti gilias pagoniškąsias šaknis, harmoningai susipynė su krikščioniškomis tradicijomis ir tapo ryškiu lietuvių etnokultūros paveldo elementu. Šventės metu visoje Lietuvoje vyks tradiciniai persirengėlių karnavalai, kur pagrindiniai personažai – Lašininis ir Kanapinis – simbolizuoja kovą tarp žiemos ir pavasario. Persirengėliai dėvi tradicines kaukes – velnių, raganos, žydų, čigonų, gyvulių ir mitologinių būtybių, vaikšto eisenose, šoka, dainuoja. Kulminacinis šventės momentas – Morės (žiemos simbolio) deginimas. Didžiausi renginiai vyks Rumšiškėse, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose ir daugiau nei 50-yje miestų bei miestelių visoje Lietuvoje. Programa apims tradicines vaišes, kur pagrindiniai patiekalai – blynai, šiupinys ir kiti riebūs valgiai, simbolizuojantys paskutinį „užsigavėjimą” prieš gavėnią.

Kaip jūs švenčiate Vasario 16-ąją?

pagal

Vasario 16-oji – viena svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių, mininti 1918 metais pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šią dieną Lietuvos Taryba, kurią sudarė 20 narių, drąsiai paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą – tai įvyko dar Vokietijos okupacijos metais, kai Lietuva neturėjo realios valdžios. Tačiau simbolinis aktas tapo pagrindu, ant kurio buvo statoma šiuolaikinė Lietuva. Per sovietmečį Vasario 16-oji buvo uždrausta, tačiau ši diena tapo pasipriešinimo simboliu ir buvo minima slaptai arba išeivijoje. 1989 metais ji vėl tapo nedarbo diena, o 1990-aisiais įgijo valstybinės šventės statusą. Šiandien Vasario 16-oji švęčiama visoje Lietuvoje – vyksta eisenos su deglais, koncertai, vėliavų pakėlimo ceremonijos ir patriotiniai renginiai. Klausiama, kaip lietuviai švenčia šią dieną – ar dalyvauja viešuose renginiuose, ar švenčia šeimoje, ar tiesiog džiaugiasi laisva diena?

Ar Lietuvos korupcijos lygis jus tenkina?

pagal

Transparency International paskelbė 2025 metų Korupcijos suvokimo indeksą (CPI), kuriame Lietuva surinko 65 balus iš 100 ir užėmė 28-ąją vietą pasaulyje bei 18-ąją vietą Europos Sąjungoje. Nors Lietuvos rezultatas šiek tiek pagerėjo palyginti su ankstesniais metais (2024 m. – 62 balai), šalis vis dar atsilieka nuo Skandinavijos lyderių – Danijos (90 balų), Suomijos ir Norvegijos (po 87 balus). Europos Sąjungos vidurkis siekia 62 balus, tad Lietuva yra šiek tiek virš vidurkio, bet vis dar atsilieka nuo tokių kaimynių kaip Estija (75 balai, 12 vieta) ir net Latvija (58 balai, bet geresnėje pozicijoje nei 2024-aisiais). Ekspertai įspėja, kad nors formalios antikorupcinės institucijos veikia, viešųjų pirkimų skaidrumas, politinis finansavimas ir interesų konfliktai išlieka probleminėmis sritimis. Lietuva taip pat kovoja su „užfiksuotomis nuostatom” – kai piliečiai tiki, kad korupcija yra „normalus” valdymo būdas ir nieko negalima pakeisti.