Klausimai apie gamtą, klimatą ir mūsų kasdienius pasirinkimus. Maži sprendimai, kurie ilgainiui daro didelį poveikį aplinkai.
Tai ne spaudos klaida: Švedijoje į sąvartynus patenka mažiau nei 1 procentas buitinių atliekų. Dėl itin efektyvios sistemos šalis susidūrė su netikėta problema – jai pritrūko šiukšlių, todėl dabar kitos valstybės moka Švedijai, kad ši pasiimtų jų atliekas ir paverstų jas energija. Ką manote apie tokią strategiją? Balsuokite!
Liepos 3-ąją minima Tarptautinė diena be plastikinių maišelių. Ši iniciatyva skatina mažinti vienkartinio plastiko naudojimą ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų.
Gegužės 23-ąją minima Pasaulinė vėžlių diena, skirta atkreipti dėmesį į egzotinių ir laukinių gyvūnų apsaugą. Ar tokie gyvūnai turėtų būti laikomi namuose?
Gegužės 22-ąją minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena, skirta atkreipti dėmesį į gamtos apsaugą ir nykstančias ekosistemas. Ar šiandien gamtai skiriama pakankamai dėmesio?
Gegužės 20-ąją minima Tarptautinė bičių diena, skirta atkreipti dėmesį į bičių svarbą gamtai ir maisto grandinei. Ar Lietuvoje bitės yra pakankamai saugomos?
Italija tapo precedento kūrėja Europoje – nuo 2017 m. darbuotojai gali gauti apmokamą laisvadienį (biuletenį) sergant naminiam gyvūnui. Tai įteisino Romos „La Sapienza” universiteto darbuotojos bylos sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad sergančio augintinio priežiūra – svarbi priežastis neatvykti į darbą, o atsisakymas mokėti už tokias dienas – neteisėtas. Italijoje šis sprendimas grindžiamas vis labiau įsigalinčiu požiūriu į augintinį kaip šeimos narį. Lietuvoje tokios praktikos nėra – darbuotojai, kurių augintiniai serga, gali imti tik nepamokamas atostogas arba kasmetines, o kai kurie bando išsukti ligonį biuletenį sau, kas nėra legalu. Kai kurios pažangios įmonės leidžia dirbti nuotoliniu būdu, bet tai tik geroji valia, ne teisė. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo svarstyti panašų įstatymą Lietuvoje, bet skeptikai teigia, kad tai sukeltų piktnaudžiavimą ir nepagrįstai apkrautų darbdavius.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kamera kovo 15-16 d. naktį Šimonių girioje užfiksavo rudąjį lokį. Tai jau trečioji meška, užfiksuota šį pavasarį Lietuvoje. Pirmoji pasirodė Ignalinos rajone kovo 5 d., antroji – Šimonių girioje kovo 9 d. Draugijos pirmininkas Laimonas Daukša teigia, kad meškų skaičius Lietuvoje palengva didėja – iš viso jų čia gali nuolat gyventi 10-20. Specialūs žemėlapiai meskos.lt ir meskuzemelapis.lt leidžia stebėti, kur Lietuvoje užfiksuotos meškos, jų pėdsakai ar apsilankymai. Rudieji lokiai Lietuvoje pradeda budėti paprastai kovo pradžioje, kai oro temperatūra kyla virš 0°C. Motinos su jaunikliais budi pirmosios, vienišiai patinai – paskutiniai. Meškos Lietuvoje migruoja iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pavojingos žmonėms jos nėra, tačiau susitikimo atveju rekomenduojama laikytis atstumo ir netrukdyti gyvūno.
Nuo 2026 m. liepos 19 d. ES oficialiai uždraus naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus. Nauji reikalavimai pagal Ekologinio dizaino darnių produktų reglamentą (ESPR) įpareigos dideles įmones pirmiausia rinktis perdirbimą, pakartotinį naudojimą ar donavimą, o ne sunaikinimą. Vidutinės įmonės prisijungs 2030 m. Kasmet Europoje 4-9% neparduotų tekstilės gaminių sunaikinami prieš būdami dėvimi – tai generuoja apie 5,6 mln. tonų CO2 emisijų (beveik tiek, kiek visa Švedija išmeta per metus). Prancūzijoje vien neparduotų prekių, kurios naikinamos, vertė siekia €630 mln. per metus. Nauji taisyklės aiškiai apibrėžia išimtis (saugumas, sugadinti produktai) ir įveda standartizuotą atskaitomybės formatą nuo 2027 m. vasario. Ekspertai kritikuoja, kad draudimas sprendžia simptomą, o ne priežastį – greitosios mados verslo modelį ir perprodukciją.
Lietuvos mokslininkai įspėja: per artimiausius 20 metų Lietuvos upėse tikėtini šimtmečio ledo sangrūdų potvyniai, kurie gali būti dar didesni nei 1946 m. Didysis Kauno potvynis, nusinešęs šimtą gyvybių. Latvijos-Lietuvos projektas „ICEREG” sukūrė naują metodiką, leidžiančią prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius – tai pirmą kartą Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis nei įprastas – užliejama net kelis kartus didesnė teritorija. 2030-2050 metais potvyniai bus ekstremalesni nei iki šiol dėl klimato kaitos, o vėliau turėtų mažėti. Jau parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai Mūšos ir Lėvenio upėms, prieinami visuomenei. Naujas perspėjimo sistemai leis informuoti gyventojus dar prieš potvyniui prasidedant, o ne tada, kai žala jau padaryta. 2010 m. ledo sangrūdų potvyniai Lietuvai kainavo 2,8 mln. eurų ir paveikė 40 tūkst. hektarų plotą – tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai.
Kai kurios valstybės griežtina atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir taiko realias laisvės atėmimo bausmes. Brazilijos pavyzdys vėl kelia klausimą – ar Lietuvoje dabartinės baudos yra pakankamos?