Aplinkosauga

Klausimai apie gamtą, klimatą ir mūsų kasdienius pasirinkimus. Maži sprendimai, kurie ilgainiui daro didelį poveikį aplinkai.

Kaip vertinate meškų sugrįžimą į Lietuvos miškus?

pagal

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kamera kovo 15-16 d. naktį Šimonių girioje užfiksavo rudąjį lokį. Tai jau trečioji meška, užfiksuota šį pavasarį Lietuvoje. Pirmoji pasirodė Ignalinos rajone kovo 5 d., antroji – Šimonių girioje kovo 9 d. Draugijos pirmininkas Laimonas Daukša teigia, kad meškų skaičius Lietuvoje palengva didėja – iš viso jų čia gali nuolat gyventi 10-20. Specialūs žemėlapiai meskos.lt ir meskuzemelapis.lt leidžia stebėti, kur Lietuvoje užfiksuotos meškos, jų pėdsakai ar apsilankymai. Rudieji lokiai Lietuvoje pradeda budėti paprastai kovo pradžioje, kai oro temperatūra kyla virš 0°C. Motinos su jaunikliais budi pirmosios, vienišiai patinai – paskutiniai. Meškos Lietuvoje migruoja iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pavojingos žmonėms jos nėra, tačiau susitikimo atveju rekomenduojama laikytis atstumo ir netrukdyti gyvūno.

Ar pritariate ES sprendimui uždrausti naikinti neparduotus drabužius?

pagal

Nuo 2026 m. liepos 19 d. ES oficialiai uždraus naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus. Nauji reikalavimai pagal Ekologinio dizaino darnių produktų reglamentą (ESPR) įpareigos dideles įmones pirmiausia rinktis perdirbimą, pakartotinį naudojimą ar donavimą, o ne sunaikinimą. Vidutinės įmonės prisijungs 2030 m. Kasmet Europoje 4-9% neparduotų tekstilės gaminių sunaikinami prieš būdami dėvimi – tai generuoja apie 5,6 mln. tonų CO2 emisijų (beveik tiek, kiek visa Švedija išmeta per metus). Prancūzijoje vien neparduotų prekių, kurios naikinamos, vertė siekia €630 mln. per metus. Nauji taisyklės aiškiai apibrėžia išimtis (saugumas, sugadinti produktai) ir įveda standartizuotą atskaitomybės formatą nuo 2027 m. vasario. Ekspertai kritikuoja, kad draudimas sprendžia simptomą, o ne priežastį – greitosios mados verslo modelį ir perprodukciją.

Ar esate pasiruošęs galimam potvyniui jūsų gyvenamojoje vietoje?

pagal

Lietuvos mokslininkai įspėja: per artimiausius 20 metų Lietuvos upėse tikėtini šimtmečio ledo sangrūdų potvyniai, kurie gali būti dar didesni nei 1946 m. Didysis Kauno potvynis, nusinešęs šimtą gyvybių. Latvijos-Lietuvos projektas „ICEREG” sukūrė naują metodiką, leidžiančią prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius – tai pirmą kartą Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis nei įprastas – užliejama net kelis kartus didesnė teritorija. 2030-2050 metais potvyniai bus ekstremalesni nei iki šiol dėl klimato kaitos, o vėliau turėtų mažėti. Jau parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai Mūšos ir Lėvenio upėms, prieinami visuomenei. Naujas perspėjimo sistemai leis informuoti gyventojus dar prieš potvyniui prasidedant, o ne tada, kai žala jau padaryta. 2010 m. ledo sangrūdų potvyniai Lietuvai kainavo 2,8 mln. eurų ir paveikė 40 tūkst. hektarų plotą – tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai.