Rusai ir baltarusiai grįžta į paralimpiadą su vėliavomis: Lietuva protestuoja
Vasario 18 dieną Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) patvirtino sprendimą, kuris sukėlė pasipiktinimą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – šešiems Rusijos ir keturiems Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis su nacionalinėmis vėliavomis Milano-Kortinos žiemos paralimpiadoje. Tai pirmą kartą nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
Kaip tai įvyko?
Nuo 2022 metų vasario Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti paralimpinėse žaidynėse. 2023 metais IPC įvedė dalinį suspendavimą – leido varžytis kaip neutraliems atletams (be vėliavų ir himnų).
2025 m. rugsėjį IPC generalinėje asamblėjoje buvo balsuojama dėl suspendavimo pratęsimo. Dauguma šalių narių balsavo PRIEŠ – tai reiškia, kad daugelis pasaulio šalių mano, jog sportininkai neturi būti baudžiami už savo vyriausybių veiksmus.
Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) generalinė sekretorė Asta Narmontė aiškino:
„Balsavimas parodė, kad šalių pasaulyje, kurioms rūpi, kad šalys agresorės nedalyvautų sporte, yra per mažai.”
Sporto arbitražo teismas išsprendė
Po generalinės asamblėjos sprendimo Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) vis tiek tvirtino, kad rusai ir baltarusiai negalės dalyvauti Milano žaidynėse. Tačiau Rusijos ir Baltarusijos sportininkai kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS), ir teismas nusprendė, kad jiems turi būti suteikti vardiniai kvietimai.
Kas dalyvaus?
Milano-Kortinos paralimpiadoje dalyvaus:
- Rusija: 6 sportininkai (kalnų slidinėjimas, lygumų slidinėjimas, snieglentė)
- Baltarusija: 4 sportininkai (lygumų slidinėjimas)
Jie varžysis su nacionalinėmis vėliavomis ir himnais – kaip bet kuri kita šalis.
Lietuvos pozicija
LPAK griežtai smerkia šį sprendimą:
„Esame tikrai nuliūdę. LPAK ir visi Lietuvos sportininkai yra kategoriškai prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą paralimpinėse žaidynėse bet kokia forma. Mes darėme ir darome viską, kad šalių agresorių žaidynėse nebūtų.”
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Ukraina bando pakeisti sprendimą, bet galimybės ribotos – CAS teismo sprendimas yra galutinis.
Gera žinia Lietuvai
Milano paralimpiadoje dalyvaus vienas Lietuvos sportininkas – snieglentininkas Rapolas Micevičius. Jis varžysis LL2 negalios klasėje (su kojos protezu), kur Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus. Tai reiškia, kad tiesiogiai su jais jam varžytis nereikės.
Skirtumas tarp olimpiados ir paralimpiados
Svarbu žinoti, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ir Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) yra atskiros organizacijos.
Dabar vykstančiose olimpinėse žaidynėse rusai ir baltarusiai varžosi kaip „Individualūs neutralūs atletai” – be vėliavų ir himnų.
Paralimpiadoje jie varžysis su vėliavomis ir himnais.
Kodėl skirtumas? IPC sprendimai priimami demokratiniu balsavimu, ir dauguma šalių balsavo už suspendavimo panaikinimą.
Ukrainos pozicija
Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas nurodė, kad nuo invazijos pradžios Rusija pražudė 650 sportininkų ir trenerių.
Kyjivas pareiškė, kad IPC išdavė „savo sąžinę ir olimpines vertybes”.
Ekspertų nuomonės
Už sprendimą: „Sportininkai neturi būti baudžiami už savo vyriausybių veiksmus. Jie treniravosi visą gyvenimą ir nusipelnė teisės varžytis.”
Prieš sprendimą: „Tai ne tik apie sportininkus. Rusija naudoja sportą propagandai. Leisti varžytis su vėliavomis – tai legitimizuoti agresiją.”
Ar galima ką nors keisti?
Formaliai – labai sunku. CAS teismo sprendimas galutinis, o IPC balsavimas rodo, kad dauguma šalių nepritaria draudimui.
Kas galima:
- Diplomatinis spaudimas
- Viešas protestas
- Reikalavimas peržiūrėti taisykles būsimoms žaidynėms
Lietuva neketina boikotuoti, nes R. Micevičius nusipelnė teisės dalyvauti.
Išvada
IPC sprendimas yra demokratiškas – priimtas balsavimu. Bet tai nereiškia, kad jis teisingas.
Lietuvai, Baltijos šalims ir Ukrainai tai skausmingas pralaimėjimas. Tačiau tarptautinė bendruomenė rodo, kad dauguma šalių grįžta prie „business as usual”, nepaisant to, kas vyksta Ukrainoje.
Klausimas lieka: ar sportas gali būti neutralus, kai viena iš šalių veda agresyvų karą?