Loading ...Europos federacija: utopija ar būtinybė XXI amžiuje?
Vasario 13 dieną Miuncheno saugumo konferencijoje kilo diskusija, kuri jau dešimtmečius kelia aistras Europoje: ar Europa turėtų tapti ne tik ekonomine ir politine sąjunga, bet tikra federacine valstybe? Vieni tai vadina vienintele išeitimi sustiprinti Europą, kiti – pavojinga utopija, grasinančia nacionalinei nepriklausomybei.
Kas yra Europos federacija?
Europos federacija būtų politinė sistema, kurioje:
- Bendra vyriausybė – Europos Komisija ar nauja federalinė vyriausybė turėtų realią vykdomąją valdžią
- Bendra kariuomenė – visos šalys atsisakytų nacionalinių kariuomenių ir sukurtų vieną Europos kariuomenę
- Bendra užsienio politika – ne 27 skirtingos nuomonės, bet vienas Europos balsas pasaulyje
- Federacinis biudžetas – bendra fiskalinė politika, bendri mokesčiai
- Tiesiogiai rinktas prezidentas/kancleris – europiečiai balsuotų už bendrą lyderį
- Federalinė konstitucija – viršesnė už nacionalinius įstatymus
Analogija: panaši sistema kaip JAV (50 valstijų po federaline vyriausybe) arba Šveicarija (26 kantonai).
Istorinės šaknys: nuo 1950-ųjų iki šiol
Idėja nėra nauja. Europos federacijos vizija siekia dar pokario laikus:
1946 m. – Winstonas Churchillis Ciuricho universitete kalbėjo apie „Jungtines Europos Valstijas”
1950 m. – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas ir Jeanas Monnet pasiūlė Europos anglių ir plieno bendriją (ECSC) – pirmą žingsnį link federacijos
1957 m. – Romos sutartimis įkurta Europos ekonominė bendrija (EEC), vėliau tapusi ES
1992 m. – Maastrichto sutartis sukūrė Europos Sąjungą ir eurą
2012 m. – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas François Hollande’as ir ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy kalbėjo apie „tikrą ekonominę ir politinę sąjungą”
2016 m. – Brexit – JK išstojimas parodė, kad ne visi nori glaudesnės integracijos
2020–2025 m. – COVID-19, Rusijos agresija Ukrainoje, JAV Trumpo grįžimas – nauji iššūkiai vėl kelia federacijos klausimą
Kodėl DABAR ši tema vėl aktuali?
Keletas veiksnių skatina kalbėti apie federaciją:
1. JAV nebetikima:
- Trumpo „America First” politika rodo, kad JAV ne visada bus patikimas partneris
- Europa negali amžinai pasikliauti JAV gynyba
2. Rusijos grėsmė:
- Karas Ukrainoje rodo, kad Rusija nevengia agresijos
- 27 skirtingos ES šalių pozicijos dėl sankcijų, ginklų tiekimo – neefektyvu
3. Kinijos iššūkis:
- Kinija tampa ekonomine ir technologine supervlaika
- Europa, susiskaldžiusi į mažas šalis, negali konkuruoti
4. Klimato kaita:
- Globalūs iššūkiai reikalauja globalių sprendimų
- Federacija galėtų efektyviau koordinuoti politiką
5. Migracijos krizė:
- 2015–2016 m. krizė parodė, kad kiekviena šalis sau – neveikia
- Reikia bendros Europos migracijos politikos
Ką federacija galėtų duoti?
Šalininkai teigia:
Stipresnė gynyba:
- Viena Europos kariuomenė (450 mln. gyventojų!) galėtų prilygti JAV ar Kinijai
- Mažesnės išlaidos – dabar 27 kariuomenės dubliuoja infrastruktūrą
Vieningas balsas pasaulyje:
- Europa kalbėtų kaip viena galybė, ne 27 skirtingos nuomonės
- Didesne įtaka tarptautinėje politikoje
Ekonominė galia:
- Bendras biudžetas leistų investuoti į strategines sritis (technologijos, infrastruktūra)
- Stipresnė derybinė pozicija su JAV, Kinija
Veiksmingesnė valdžia:
- Greiti sprendimai krizių metu (pvz., COVID-19)
- Mažiau biurokratijos (ne 27 skirtingos sistemos)
Demokratiškumas:
- Europiečiai tiesiogiai rinktų savo lyderius
- Europos Parlamentas turėtų realią galią
Kas prieš federaciją?
Kritikai įspėja:
Nacionalinės tapatybės praradimas:
- Lietuva, Estija, Latvija – maži ir tik neseniai atkūrę nepriklausomybę
- Federacija = vėl priklausomybė nuo Berlyno/Paryžiaus?
Didžiųjų šalių dominavimas:
- Vokietija (84 mln.), Prancūzija (68 mln.) diktuotų taisykles
- Mažosios šalys (Lietuva 2,8 mln.) prarastų balsą
Biurokratija:
- Dar daugiau Briuselio biurokratų
- Dar toliau nuo žmonių
Ekonominiai skirtumai:
- Kaip vienyti turtingą Vokietiją ir neturtingą Graikiją?
- Eurozonos krizė (2010–2015) parodė, kad tai sunku
Politinė nerealu:
- 27 šalys niekada nesutars atsisakyti suvereniteto
- Referendumai (kaip Brexit) gali viską sustabdyti
Populizmo stiprėjimas:
- Dauguma europiečių nenori „dar daugiau Europos”
- Nacionalistinės partijos stiprėja
Lietuvos perspektyva
Lietuvai federacijos klausimas – ypač jautrus:
Už: Stipri Europa = stipri NATO rytų siena . Bendra kariuomenė = geresnė gynyba nuo Rusijos . Federalinės investicijos į infrastruktūrą (Rail Baltica ir pan.)
Prieš: Lietuva tik 1990 m. atkūrė nepriklausomybę – per anksti atsisakyti? Vokietija-Prancūzija dominavimas – Lietuva taptų „provincija” . Mažesnė įtaka – dabar ES Taryboje Lietuva turi veto teisę, federacijoje – ne
Viešosios nuomonės apklausos:
- Eurobarometras (2024): tik ~35% lietuvių palaikytų federaciją
- Dauguma nori stipresnės ES, bet ne federacijos
Kaip federacija galėtų atrodyti?
Jei federacija būtų sukurta, galimi modeliai:
Modelis 1: „JAV stilius”
- Šalys = valstijos
- Federalinė vyriausybė: prezidentas, kongresas, aukščiausias teismas
- Europos Parlamentas tampa realiu parlamentu (ne tik konsultaciniu)
Modelis 2: „Šveicarijos stilius”
- Šalys = kantonai (didelė autonomija)
- Federalinė valdžia tik gynybai, užsienio politikai, pinigams
- Referendumai svarbiems klausimams
Modelis 3: „Dvigubos greičio Europa”
- Federacija tik norinčioms šalims (Vokietija, Prancūzija, Beniliuksas)
- Kitos šalys – laisvesnė sąjunga
Kas turėtų keistis praktiškai?
Valiuta:
- Visi privalo priimti eurą (dabar 7/27 šalių neturi)
Gynybai:
- Nacionalinės kariuomenės panaikintos
- Viena Europos kariuomenė su ~2 mln. karių
Mokesčiams:
- Federalinis mokestis (papildomai prie nacionalinių)
- Bendras biudžetas ~2–3 trln. eurų/metus
Politika:
- Europos prezidentas/kancleris (tiesiogiai renkamas)
- Europos Parlamentas su realia įstatymų leidybos galia
- Europos vyriausybė (ne Komisija)
Teisėjai:
- Federalinis aukščiausias teismas (virš nacionalinių)
Ar tai realu?
Realistiškai – NE artimiausiu metu.
Kodėl?
- 27 šalys niekada nesutars dėl tokio didelio suvereniteto perdavimo
- Referendumai – žmonės greičiausiai balsuotų „NE” (kaip Brexit)
- Populizmas, nacionalizmas stiprėja, ne silpnėja
- Ekonominiai skirtumai per dideli
Bet ilgalaikėje perspektyvoje (20–50 metų)?
Galbūt. Jei:
- JAV toliau traukiasi iš Europos
- Rusija toliau agresyvi
- Kinija dominuoja pasaulyje
- Klimato kaita verčia bendradarbiauti
Tuomet Europa gali turėti pasirinkimą: federacija arba nereikšmingumas.
Ekspertų nuomonės
Už federaciją:
„Europa yra per maža pasaulio mastu, bet per didelė vietiniam lygmeniui. Federacija išspręstų abi problemas.” – Guy Verhofstadtas, buvęs Belgijos premjeras
Prieš federaciją:
„Federacija – tai elito svajonė, ne žmonių valia. Brexit parodė, ką žmonės mano apie ‘dar daugiau Europos’.” – Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras
Išvada: utopija ar būtinybė?
Europos federacija – tai viena didžiausių ir labiausiai dalijančių idėjų šiuolaikinėje Europoje.
- Vieni mato tai kaip vienintelę išeitį išgyventi XXI amžiaus geopolitinėje konkurencijoje
- Kiti – kaip pavojingą utopija, grasinančią nacionalinei tapatybei ir demokratijai
Tiesa greičiausiai kažkur per vidurį: Europa turi stiprėti, bet ar tai turi reikšti federaciją – kitas klausimas. Galbūt pakaktų:
- Stipresnės bendros gynybos (ne visiškai federalinė kariuomenė)
- Efektyvesnės užsienio politikos (bet ne vieno prezidento)
- Glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo (bet ne visiško fiskalinio sąjungo)
Kaip bebūtų, diskusija apie Europos ateitį – tik prasideda. Ir Lietuvai, kaip ES narei, svarbu dalyvauti šioje diskusijoje ir ginti savo interesus.