Ar tikite, kad penktadienis 13-oji atneša nesėkmes?

Šiandien vasario 13-oji, penktadienis – tai data, kuri daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, laikoma ypatingu prietarų objektu. Nors tiksliai niekas nežino, kada ir kaip atsirado šis prietaras, jo šaknys slypi tiek krikščioniškoje, tiek skandinavų mitologijoje. Skaičius 13 laikomas „pertekliniu” po „tobulo” skaičiaus 12 (12 mėnesių, 12 apaštalų, 12 zodiako ženklų), o penktadienis viduramžiais buvo vadinamas „egzekucijų diena” ir siejamas su Jėzaus nukryžiavimu. Tačiau statistika rodo keistą paradoksą – nors daugelis žmonių jaučiasi neramiau šią dieną, tyrimai atskleidžia, kad nelaimingų atsitikimų skaičius iš tikrųjų sumažėja, nes žmonės elgiasi atsargiau. Tuo tarpu JAV ekonomistai skaičiuoja, kad vien vienas „juodasis penktadienis” valstybei kainuoja 800-900 mln. dolerių, nes žmonės atsisako skristi, daryti sandorius ar pirkti stambesnius daiktus.

Ar jūsų atlyginimas atitinka dabartines kainas Lietuvoje?

2026 metais Lietuvos gyventojai susiduria su dviguba realybe – atlyginimai auga sparčiai (vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 8,3 proc.), tačiau ir kainos nekyla iš vietos. Infliacija 2025 metais siekė 3,8 procento, o kai kurios prekių kategorijos brango dar drastiškiau – šokoladas ir desertai pabrango 35 procentais, jautiena – 26 procentais, restoranų paslaugos – dviženklius skaičius. Nuo 2026 metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) pakilo iki 1 153 eurų (į rankas – 847 eurų), o vidutinis darbo užmokestis siekia apie 2 304 eurus „ant popieriaus” (į rankas – apie 1 430 eurų). Tačiau ekspertai įspėja, kad realios pajamos auga lėčiau nei nominaliospirkimų galia kenčia. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026-aisiais infliacija išliks apie 3,5 procento, o didėjančios administruojamos kainos, paslaugų brangimas ir didėjantys akcizai toliau spaus namų ūkių biudžetus.

Kaip vertinate TOK sprendimą uždrausti Ukrainos olimpiečiui dėvėti šalmą su žuvusių sportininkų atvaizdais?

Ukrainos skeletono sportininkas Vladyslavas Heraskevyčius norėjo Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse varžytis su šalmu, ant kurio buvo pavaizduoti rusų nužudyti Ukrainos sportininkai. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) uždraudė tokį šalmą naudoti varžybose, motyvuodamas olimpinės chartijos 50-ąja taisykle, kuri draudžia politines, religines ar rasines demonstracijas olimpinėse vietose. Ant šalmo buvo pavaizduoti septynių žuvusių sportininkų veidai, įskaitant dailaus čiuožimo atstovą Dmytro Šarparą, boksininką Pavlo Iščenko ir ledo ritulininką Aleksijų Loginovą. Kai kurie iš jų žuvo fronto linijose, vienas – bandydamas dalinti humanitarinę pagalbą. Net Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaikė sportininką, pavadindamas tai ne politine akcija, o priminimu apie sporto globalų vaidmenį.

Ar toks šildymo sąskaitų augimas Lietuvoje yra priimtinas?

Lietuvos gyventojus pasiekusios sausio šildymo sąskaitos sukėlė šoką – kai kurie už butą sumokėjo virš 300 eurų, nors pernai tuo pačiu metu sąskaitos buvo dvigubai mažesnės. Šildymo bendrovės aiškina, kad sąskaitos padidėjo dėl rekordinių šalčių – šių metų sausis buvo šalčiausias per 16 metų, o vidutinė temperatūra šalyje smuko žemiau –10 laipsnių. Lyginant su praėjusių metų sausiu, kai temperatūra buvo teigiama, šilumos suvartojimas išaugo daugiau nei 50 procentų. Padėtį dar labiau apsunkino nuo sausio panaikinta PVM lengvata – mokestis šildymui iššoko nuo 9 iki 21 procento.