Ar verta dirbti viršvalandžius dėl didesnių pajamų?
Viršvalandžiai dažnai atrodo kaip greitas būdas uždirbti daugiau. Tačiau ar papildomos pajamos visada atperka laiką ir energiją?
Klausimai apie pinigus, taupymą ir kasdienius finansinius sprendimus. Maži pasirinkimai, kurie ilgainiui daro didelį skirtumą.
Viršvalandžiai dažnai atrodo kaip greitas būdas uždirbti daugiau. Tačiau ar papildomos pajamos visada atperka laiką ir energiją?
Premijos viešajame sektoriuje Lietuvoje – nuolatinė diskusijų tema. Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2025 m. valstybės tarnautojams premijoms išmokėta apie 25-30 mln. eurų. Premijos gali sudaryti iki 100% pareigybės atlyginimo per metus, o kai kuriais atvejais – ir daugiau. Dažniausiai kritikuojami atvejai, kai premijos skiriamos politikams ir aukščiausio lygio valdininkams, nepaisant jokių aiškių pasiekimų. Pavyzdžiui, 2024 m. ministerijų vadovai ir viceministrai gavo premijų už „sėkmingą darbą”, nors visuomenė nesuprato, už ką būtent. Premijų skyrimo kriterijai dažnai neaiškūs, o sprendimai priimami uždarai. Šalininkai teigia, kad premijos būtinos konkurencingumui su privačiu sektoriumi ir gerai dirbančių darbuotojų motyvacijai. Kritikai įspėja, kad tai pinigų švaistymas ir skaidrumo stoka, ypač kai premijas gauna politiniai skiriami asmenys. Europos šalyse praktika įvairi – kai kur premijos naudojamos plačiai, o kai kur beveik neegzistuoja.
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl grynųjų pinigų ribojimo pokyčių. Šiuo metu galioja 5000 eurų riba atsiskaitymams grynaisiais tarp verslo ir fizinių asmenų. Finansų ministerija svarsto šios ribos mažinimą iki 1000-3000 eurų, siekdama efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Pagal galiojančius įstatymus, fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti bet kokia suma grynaisiais, tačiau verslui taikomas 5000 eurų limitas. Kai kurios ES šalys jau turi griežtesnius ribojimus: Prancūzija ir Ispanija – 1000 eurų, Graikija – 500 eurų, o Vokietija ribos išvis neturi. Diskusijose dalyvauja trys pagrindinės pozicijos: vieni siūlo ribą mažinti kovai su šešėliu, kiti teigia, kad dabartinė riba optimali, o treti argumentuoja, kad ribos turėtų būti didesnės arba jų išvis neturėtų būti, nes tai riboja asmeninę laisvę. Vyresnio amžiaus žmonėms ir kaimo vietovėms elektroninė bankinkyste mažiau prieinama.
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pranešė, kad nuo balandžio klientams bus taikomas 0,59 € mokestis už e. sąskaitos pateikimą bankui. Bendrovė teigia, kad taip padengiami bankų ir administravimo kaštai.
2026 metais Lietuvos gyventojai susiduria su dviguba realybe – atlyginimai auga sparčiai (vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 8,3 proc.), tačiau ir kainos nekyla iš vietos. Infliacija 2025 metais siekė 3,8 procento, o kai kurios prekių kategorijos brango dar drastiškiau – šokoladas ir desertai pabrango 35 procentais, jautiena – 26 procentais, restoranų paslaugos – dviženklius skaičius. Nuo 2026 metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) pakilo iki 1 153 eurų (į rankas – 847 eurų), o vidutinis darbo užmokestis siekia apie 2 304 eurus „ant popieriaus” (į rankas – apie 1 430 eurų). Tačiau ekspertai įspėja, kad realios pajamos auga lėčiau nei nominaliospirkimų galia kenčia. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026-aisiais infliacija išliks apie 3,5 procento, o didėjančios administruojamos kainos, paslaugų brangimas ir didėjantys akcizai toliau spaus namų ūkių biudžetus.
Kreditai, mokesčiai, taupymas – daug kas to mokosi per klaidas. Ar mokykla turėtų paruošti geriau?
Kainos kyla, atlyginimai irgi – bet ne visiems vienodai. Vieniems tai pagrindinis galvos skausmas, kiti labiau nerimauja dėl saugumo ar sveikatos. Kaip manai tau?
Būsto kainos Lietuvoje kyla, o pradiniam įnašui ir paskolos sąlygoms reikia vis didesnių pajamų. Vieni sako, kad jaunimui tai beveik neįmanoma be šeimos pagalbos, kiti – kad su gera profesija ir planu įsigyti būstą vis dar realu. Kaip manai?