Loading ...Šiukšlių badas Švedijoje: kaip kaimynų taršos krizė tapo pelningu energijos šaltiniu
Švedija pasiekė rezultatą, kuris daugeliui pasaulio valstybių vis dar atrodo kaip tolima mokslinė fantastika. Dėl griežto degiųjų atliekų laidojimo sąvartynuose draudimo ir išvystytos infrastruktūros, šiandien į švedų sąvartynus nukeliauja mažiau nei 1 % visų buitinių šiukšlių. Likusi dalis yra išrūšiuojama, kompostuojama arba paverčiama šiluma ir elektra.
Ši sistema pradėjo veikti taip efektyviai, kad šalis susidūrė su paradoksia problema – Švedijoje tiesiog baigėsi šiukšlės. Tam, kad modernios atliekų deginimo jėgainės nedirbtų tuščia eiga, valstybė pradėjo importuoti milijonus tonų šiukšlių iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos bei Italijos.
Ir tai nėra paprastas atliekų priėmimas – kitos šalys moka Švedijai už tai, kad ši atsikratytų jų šiukšlių. Gavę pinigus už žaliavą, švedai ją sudegina griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, o gauta šiluma tiesiogiai šildo daugiau nei milijoną namų ūkių bei sugeneruoja apie dešimtadalį visos šalies elektros energijos.
Švedijos pavyzdys įrodo paprastą tiesą: šiukšlės nėra problema, kurią reikia užkasti po žeme. Tai yra netinkamai valdomas išteklius.
O kaip šį ekologinį ir ekonominį fenomeną vertinate jūs? Ar tokia sistema turėtų tapti standartu visoje Europoje? Išsakykite savo nuomonę balsavime!