Ar teko kada nors naudotis „špargalke” mokykloje ar studijose?

Špargalės – amžina moksleivių ir studentų tema. 2026 m. balandį LRT publikavo ISM universiteto studentės Lidijai Radzevičiūtei ir Faustai Visockaitei patarimų rinkinį besiruo šiantiems brandos egzaminams. Merginos, kurios abi gavo šimtukus už egzaminus, pabrėžė „legalių špargalių” svarbą – tai formulynai matematikoje, lietuvių kalbos žodynas rašant rašinį, skaičiuotuvo funkcijos. Jos pataria mokytis naudotis šiais įrankiais, nes tai leidžiama ir gali pelnyti daug papildomų taškų. Tuo tarpu klasikinės špargalės (užrašai ant rankų, lapeliuose, telefonuose) – tai sukčiavimas, už kurį gresia egzamino anuliavimas. Psichologai teigia, kad špargalių rašymas gali būti efektyvus mokymosi būdas – konspektuojant, kondensuo jant informaciją į trumpą formą, smegenys aktyviai dirba ir geriau įsimena. Bet naudotis jomis egzamine – neetiška. Lietuvoje kasmet kelios dešimtys moksleivių pašalinami iš brandos egzaminų dėl bandymo nusirašinėti ar naudotis špargalėmis. 2025 m. užfiksuota apie 30 tokių atvejų.

Kaip vertinate ministrės pasiūlymą rengti pažinčių akcijas (šokius) demografinei krizei spręsti?

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė 2026 m. gegužės pradžioje LRT laidoje pareiškė, kad Vyriausybė svarsto organizuoti pažinčių akcijas – šokius ar susitikimus, kad žmonės galėtų susipažinti ir kurti šeimas. Jos teigimu, viena demografinės krizės priežasčių – vienatvė, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, kur žmonės neturi kur susipažinti. Ministrė pridūrė, kad šokiai buvo populiarūs sovietmečiu, o dabar jaunimas susipažįsta tik per programėles (Tinder, Bumble), kas ne visiems tinka. Pasiūlymas sulaukė prieštaringų reakcijų: vieni juokėsi socialiniuose tinkluose (#ŠokiaiDemografijai), kiti gynė – jei tai nemokama ir organizuota, kodėl ne. Demografija Lietuvoje: gimstamumas 1,08 vaiko vienam moteriai (vienas žemiausių ES), per 2025 m. gimė ~19 000 kūdikių (mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės), mirtingumas viršija gimstamumą. Ekspertai teigia, kad pagrindinės problemos – brangus būstas, mažos algos, nelanksčios darbo sąlygos, vaikų darželių trūkumas, o ne pažinčių stoka.