Tokijuje įsikūręs AIM medicinos institutas, vadovaujamas buvusio Tokijo universiteto profesoriaus Toru Miyazaki, kreipėsi į Japonijos žemės ūkio ministeriją dėl naujo vaisto patvirtinimo. Tyrimai parodė, kad vaistas ženkliai pailgino sergančių kačių gyvenimą. Vaistas skirtas lėtinei inkstų ligai gydyti — būklei, nuo kurios šiuo metu nėra veiksmingo išgydymo būdo.
Kodėl tai svarbu
Lėtinė inkstų liga itin paplitusi tarp vyresnių kačių: ja serga iki 40 proc. vyresnių nei 10 metų ir net 80 proc. vyresnių nei 15 metų kačių, remiantis JAV Kornelio universiteto duomenimis. Liga laikoma progresuojančia ir neturinčia galutinio išgydymo būdo, todėl dažnai baigiasi gyvūno mirtimi nuo inkstų nepakankamumo. Tarptautinės kačių dienos kontekste ši žinia įgauna papildomą prasmę — tai proga priminti, kad rūpestis kačių sveikata neapsiriboja simboliniais gestais vieną dieną per metus.
Paskelbti tyrimo rezultatai atrodo daug žadantys: metus trukusiame stebėjime dalyvavo 11 gydytų ir 15 negydytų kačių — gydytų kačių bendras išgyvenamumas siekė 80–83 proc., o negydytų grupėje — tik apie 20 proc.
Istorija su nuosmukiais ir pakilimais
Projektas nebuvo lengvas. Prieš penkerius metus tyrėjas buvo priverstas stabdyti darbus dėl finansavimo trūkumo COVID-19 pandemijos metu. Kai apie tai pranešė žiniasklaida, kačių mylėtojai iš viso pasaulio sutelkė beveik 300 milijonų jenų aukų projektui tęsti — tai rodo, kaip stipriai visuomenė emociškai investuota į augintinių sveikatą, panašiai kaip ir Tarptautinės kačių dienos minėjimas kasmet sutelkia dėmesį į šią temą.
Ar tai jau prieinama katės savininkams?
Svarbu pabrėžti: tai — dar prašymo dėl vaisto registracijos, o ne jau parduodamo, plačiai prieinamo produkto stadija. Prašymas pateiktas Japonijos žemės ūkio ministerijai, todėl vaisto pasirodymas rinkoje (juo labiau — už Japonijos ribų) priklausys nuo tolesnio reguliavimo proceso, kuris paprastai trunka mėnesius ar net metus.
Kodėl kyla abejonių
Panašūs pranešimai apie „stebuklingus“ vaistus dažnai sulaukia ir skepticizmo — mokslo istorijoje esama nemažai atvejų, kai daug žadantys ankstyvi tyrimų rezultatai vėliau nepasitvirtindavo platesniuose bandymuose arba vaistas pasirodydavo esąs per brangus plačiam naudojimui. Kita vertus, šiuo atveju kalbama apie recenzuotame moksliniame žurnale „Veterinary Journal“ paskelbtus duomenis ir oficialų kreipimąsi į valstybinę instituciją, o ne rinkodaros pranešimą — tai skiria šią situaciją nuo tipinio „stebuklingo vaisto“ gando.
Išvada
Ši naujiena primena, kad rūpestis augintiniais neapsiriboja simboliniais gestais — jis apima ir domėjimąsi naujausiais moksliniais laimėjimais. Vaistas — realus mokslinis projektas su recenzuotais tyrimų duomenimis, o ne rinkodaros mitas, tačiau jis dar tik registracijos stadijoje. Ar augintinių savininkai būtų pasiruošę juo pasitikėti ir mokėti už jį, kai (ir jei) jis pasieks rinką — atviras klausimas.