Kas paskatino diskusiją
Pastaraisiais metais Lietuvos Katalikų Bažnyčią sukrėtė keli skandalai dėl kunigų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Vienu atveju pirmieji parapijiečių skundai dėl kunigo Vilniaus arkivyskupiją pasiekė dar prieš septynerius metus, tačiau baudžiamoji byla buvo užbaigta atleidžiant kunigą nuo atsakomybės, o pati Bažnyčia savo vidinį tyrimą pradėjo tik vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šiuo metu teismui perduotos baudžiamosios bylos, kuriose dviem kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus, paskatino viešą kreipimąsi į Lietuvos vyskupus, raginantį nedelsiant sudaryti nepriklausomą komisiją tokiems atvejams tirti.
Kodėl hierarchų vaidmuo tampa klausimu
Kelis kartus viešumoje aukščiausi Bažnyčios hierarchai teigė nieko nežinoję apie prieš juos dirbančius kunigus keliamus įtarimus, net ir tais atvejais, kai vykdavo policijos kratos ar egzistavo ilgametė skundų istorija. Kreipimosi į vyskupus iniciatorius, Lietuvos jaunimo centro direktorius, pabrėžė, kad baudžiamosios bylos gali nustatyti konkrečių asmenų teisinę atsakomybę, tačiau savaime neatsako į platesnį klausimą apie institucijos veikimą — ypač jei išnaudojimas tęsėsi ne vienerius metus.
Argumentai UŽ baudžiamąją atsakomybę hierarchams
- Sąmoningas nusikaltimo slėpimas gali būti prilyginamas bendrininkavimui, nes leidžia nusikaltėliui tęsti veiklą ir toliau kelti grėsmę.
- Kitose valstybėse (pvz., dalyje JAV valstijų, Airijoje, Prancūzijoje) jau priimti įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už žinomo vaikų išnaudojimo nepranešimą teisėsaugai, nepriklausomai nuo profesijos ar institucijos.
- Vien vidinės, bažnytinės (kanoninės) sankcijos praeityje pasirodė nepakankamos — kunigai buvo perkeliami į kitas parapijas, o ne atskiriami nuo galimybės kontaktuoti su vaikais.
Argumentai PRIEŠ arba už atsargesnį požiūrį
- Sunku teisiškai įrodyti, ką konkrečiai ir kada žinojo aukšto rango dvasininkas — dažnai informacija pasiekia netiesiogiai arba fragmentiškai.
- Kriminalizavus „nežinojimą“ ar netikslų pranešimą, kyla rizika, kad bus baudžiami ir tie, kurie tikrai nežinojo, o ne tik tie, kurie sąmoningai slėpė.
- Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad problema yra ne vien teisinė, o ir struktūrinė bei kultūrinė — susijusi su institucijos uždarumu, kunigo įvaizdžio idealizavimu ir noru išvengti viešo skandalo — todėl vien baudžiamoji teisė jos neišspręs.
Kaip yra dabar
Šiuo metu Lietuvos teisėje nėra atskiro, aiškiai apibrėžto nusikaltimo, numatančio baudžiamąją atsakomybę specifiškai už dvasininkų ar bažnytinės hierarchijos vykdomą žinomo nusikaltimo slėpimą — tokie atvejai vertinami pagal bendras baudžiamosios teisės nuostatas dėl nepranešimo apie nusikaltimą ar bendrininkavimo, kurias taikyti praktikoje sudėtinga.
Išvada
Klausimas atskleidžia platesnę įtampą tarp religinės institucijos autonomijos ir valstybės pareigos ginti pažeidžiamiausius visuomenės narius. Diskusija tęsiasi tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu — ir vienareikšmio atsakymo, kur turėtų būti brėžiama riba, kol kas nėra.