Loading ...Vasario pradžioje Lietuvos gyventojus pasiekė sausio mėnesio šildymo sąskaitos, kurios daugelį privertė susimąstyti apie būsto išlaikymo kaštus. Skirtingų miestų ir energetinio efektyvumo būstų gyventojai skelbia apie išaugusias sąskaitas – kai kuriais atvejais mokamos sumos viršija 300 eurų per mėnesį.
Šalčiausias sausis per 16 metų
Centralizuotos šilumos tiekėjai visoje šalyje patvirtina panašią tendenciją – vidutinės šildymo sąskaitos išaugo apie 50-60 procentų palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Svarbiausias veiksnys – rekordiniai šalčiai. Šių metų sausis buvo šalčiausias per 16 metų, o daugelyje Lietuvos miestų vidutinė temperatūra smuko iki –10 laipsnių ir žemiau.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tai antras šalčiausias mėnuo 21-ajame amžiuje. Dėl ilgalaikių ir intensyvių šalčių bendras šilumos suvartojimas šalyje išaugo daugiau nei 50 procentų – pastatams apšildyti prireikė gerokai daugiau energijos nei įprastai.
PVM lengvatos panaikinimas apsunkino padėtį
Antra svarbi priežastis, kodėl sąskaitos šoktelėjo taip drastiškai – nuo šių metų pradžios Seimo sprendimu panaikinta PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui. Pridėtinės vertės mokestis iššoko nuo 9 iki 21 procento, o tai reiškia papildomą 12 procentinių punktų naštą gyventojų biudžetams.
Energetikos ekspertai pastebi, kad net ir esant vienodai temperatūrai kaip pernai, tik dėl PVM padidėjimo sąskaitos būtų išaugusios apie 13 procentų. O derinyje su šalčiu – rezultatas dvigubas.
Skirtingi namai – skirtingos realybės
Didžiausias skirtumas matomas tarp naujų, renovuotų ir senų pastatų gyventojų. Pavyzdžiui, už 50 kvadratinių metrų buto šildymą sausį mokama:
- Naujos statybos energiškai efektyvus namas: 60-70 eurų
- Renovuotas daugiabutis: 90-110 eurų
- Senas, nerenovuotas pastatas: 150-180 eurų
Kai kurie senos statybos butų gyventojai raportuoja ir apie dar didesnes sumas – už 75 kvadratinių metrų butą senamiestyje ar senuose rajonuose mokama virš 300 eurų per mėnesį.
Energetinis efektyvumas – raktas į mažesnes sąskaitas
Šilumos tiekėjai pabrėžia, kad senų, neprižiūrėtų ir energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai moka mažiausiai 40 procentų didesnes sąskaitas nei naujų ar renovuotų namų gyventojai. Šiluma prarandama per:
- Nesandarius langų rėmus
- Neapšiltintas sienas ir stogus
- Senus radiatorius ir prastos kokybės šildymo sistemas
- Blogai sureguliuotus šilumos punktus
Kompensacijos – ne visiems
Dalis gyventojų gali gauti valstybės kompensaciją už išlaidas šildymui, tačiau tai priklauso nuo šeimos pajamų lygio ir narių skaičiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kompensacijos skiriamos šeimoms, kurių pajamos vienam nariui neviršija tam tikrų ribų.
Problema ta, kad daugelis net nežino apie šią galimybę, arba nenori kreiptis dėl sudėtingų procedūrų ir biurokratijos. Be to, vidutines pajamas gaunančios šeimos netenka kompensacijų, nors ir patiria didelę finansinę naštą.
Vyriausybė kol kas neketina grąžinti 9 procento PVM tarifo šildymui – teigiama, kad tai buvo laikina COVID-19 pandemijos meto lengvata. Tačiau opozicija ir gyventojų organizacijos reikalauja peržiūrėti šį sprendimą, ypač žiemos mėnesiais, kai šildymas tampa didžiausia namų ūkių išlaida.