Penktadienis 13-oji: kai prietaras veikia ekonomiką
Šiandien, vasario 13 diena, Lietuva ir didžioji pasaulio dalis susidurs su viena labiausiai įsišaknijusių prietarų dienų – penktadieniu 13-ąja. Nors šiuolaikiniame pasaulyje racionalumas turėtų nugalėti tamsybę, šis senovinis tikėjimas išlieka gyvas ir net turi įtakos ekonomikai bei žmonių elgesiui.
Kur slypi prietaro šaknys?
Niekas tiksliai nežino, kada ir kodėl penktadienis 13-oji tapo „nelaiminga diena”, tačiau teorijų apstu. Garsiausias folkloro istorikas Donaldas Dosis teigia, kad prietaro ištakų galime ieškoti senovės skandinavų mitologijoje. Pasakojama apie 12 dievų puotą Valhaloje – dievų pasaulyje. Į ją nekviestas atėjo 13-asis svečias – dievas Lokis, klastos ir chaoso valdovas. Jis įkalbėjo aklą tamsos dievą Hoderį nušauti iš lanko grožio ir laimės dievą Balderį. Po Balderio mirties pasaulis tapo tamsus ir liūdnas.
Krikščioniškoje tradicijoje skaičius 13 taip pat turi neigiamą atspalvį. Paskutinėje vakarienėje su Jėzumi dalyvavo 13 svečių – 12 apaštalų ir pats Jėzus. Po šios vakarienės Jis buvo nukryžiuotas penktadienį. Taip susiliejo du „nelaimingi” elementai – penktadienis ir skaičius 13.
„Tobulas” 12 ir „perteklinis” 13
Psichologai ir antropologai mano, kad skaičius 12 daugelyje kultūrų laikomas tobulumo simboliu: 12 mėnesių, 12 zodiako ženklų, 12 valandų, 12 apaštalų. Todėl 13 yra tarsi „perteklinis”, išmuštas iš harmonijos skaičius, nesuderinamas su įprasta tvarka.
Viduramžių Anglijoje penktadieniai buvo „egzekucijų dienos” – šią dieną pakariami mirti pasmerkti kaliniai. Jūreiviai vengdavo išplaukti penktadieniais, tikėdami, kad kelionę lydės nesėkme.
Kai prietaras tampa realia ekonomine problema
Įdomiausia, kad penktadienio 13-osios prietaras sukelia realią ekonominę žalą. JAV skaičiuojama, kad vien vienas „juodasis penktadienis” valstybei kainuoja 800-900 milijonų dolerių.
Kodėl? Žmonės, sergantys triskaidekafobija (skaičiaus 13 baime) arba tiesiog tikintys prietaru, šią dieną vengia:
- Skristi lėktu
- Prekiauti akcijų biržoje
- Pirkti stambesnius pirkinius
- Sudaryti rimtus sandorius
- Tuoktis (santuokų rūmuose tą dieną – gerokai mažiau porų)
Tik JAV penktadienio 13-osios prietaru stipriau ar silpniau tiki 17-21 mln. gyventojų – tai apie 6 proc. visos populiacijos.
Paradoksas: atsargumas sumažina nelaimes
Tačiau tyrimai atskleidžia keistą faktą. Olandijos draudimo statistikos centras nustatė, kad penktadieniais 13-ąją fiksuojama gerokai mažiau gaisrų, vagysčių ir nelaimingų atsitikimų nei įprastą dieną. Kodėl? Nes žmonės elgiasi atsargiau, daugiau dėmesio skiria savo veiksmams.
Tačiau „British Medical Journal” tyrimas parodė, kad Didžiojoje Britanijoje per penktadienius 13-ąją avarijų padaugėja net 52 procentais. Mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su „savęs įvykdančios pranašystės” efektu – žmonės tiek nerimauja dėl galimų nelaimių, kad patys jas ir sukuria.
Lietuviška perspektyva
Nors Vakaruose skaičius 13 laikomas nelaimingu, lietuviškoje tradicijoje jis dažnai reiškė perėjimą, užbaigimą ir virsmą. Penktadienis – savaitės pabaiga, simbolinis laikas sustoti ir atsigręžti į tai, ką nuveikėme.
Senoliai tikėjo, kad penktadienis yra puiki diena išsivalymui – plauti namus su druska, deginti šalaviją ar kadagį. Tad Lietuvoje ši diena gali būti vertinama ne kaip baimės, o kaip sąmoningumo momentas.
Pasaulinis reiškinys su vietiniais skirtumais
Įdomu tai, kad ne visose šalyse skaičius 13 laikomas nelaimingu. Italijoje jis dažnai laikomas laimingu, o nelaimingu – skaičius 17. Prancūzijoje 13 gali simbolizuoti pilnatvę ir sėkmę. Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse 13 siejamas su gerove.
Daugelyje pastatų, ypač aukštų dangoraižių, yra praleidžiamas 13-as aukštas. Kai kurie viešbučiai neturi 13-o kambario numerio, o lėktuvai – 13-os vietos. Tiesa, tais atvejais naudojami „12A” ar panašūs variantai.
Populiarioji kultūra stiprina mitą
Didelę įtaką prietaro įsitvirtinimui turėjo 1907 metais išleistas amerikiečių rašytojo Thomaso W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktoji”, kuriame aprašomas biržos makleris, pasinaudojantis prietaru, kad sukeltų chaosą rinkoje. Knygos populiarumas padėjo įtvirtinti šią datą kaip „nelaimingą”.
Vėliau atsirado siaubo filmų serija „Penktadienis 13-oji” (Friday the 13th), kuri dar labiau sustiprino šios datos baisią reputaciją.
Ar verta bijoti?
Statistiškai nėra jokių įrodymų, kad penktadienį 13-ąją įvyktų daugiau nelaimingų atsitikimų nei bet kurią kitą dieną. Vis dėlto daugelis žmonių imasi atsargumo priemonių – tai rodo, kad žmonijai nuo seno reikia ieškoti prasmės dėsningumuose ir bijoti nežinomybės.
Psichologai pastebi, kad žmonės linkę prisiminti įvykius, kurie patvirtina jų įsitikinimus. Jei penktadienį 13-ąją nutinka kas nors nelaimingo, lengva kaltinti šią datą, nors tas pats įvykis galėjo nutikti bet kurią kitą dieną.
Kaip sutikti šią dieną?
Priimti prietarą ar jam pasipriešinti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vieni užsirakina namuose, kiti tyčia planuoja svarbius reikalus būtent šią dieną, norėdami įrodyti, kad prietaras neturi jokios galios.
Viena aišku – penktadienis 13-oji išlieka įdomus kultūrinis reiškinys, kuris byloja apie žmogaus psichiką, baimių kilmę ir tai, kaip mitai bei tikėjimai gali veikti net šiuolaikiniame, racionalume pasaulyje.
Taigi, šiandien, vasario 13-oji, būkite atsargūs – arba tiesiog šypsokitės, žinodami, kad nelaimės nesirenka kalendoriaus dienų.