Loading ...Per 20 metų Lietuvą gali ištikti šimtmečio potvyniai: ar esame pasiruošę?
Lietuvos mokslininkai skelbia neramią žinią – per artimiausius du dešimtmečius Lietuvos upėse tikėtini didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja kartą per šimtą metų. Blogiausią scenar biau jie gali būti dar galingesni už 1946 metų Didįjį Kauno potvynį, kuris nusines šimtą gyvybių.
1946 m. Kauno potvynis: pamoka ateičiai
1946 metų pavasarį Nemunas ties Kaunu pakilo iki rekordinės aukščio – vanduo užliejo Kauno senamiestį, pirmuosius namų aukštus, gatvės virto upėmis. Potvynis nusinešė daugiau nei 100 gyvybių ir paliko dešimtis tūkstančių žmonių be namų.
Daugelis šiandien mano, kad tai buvo seniai ir nebepasikartós. Mokslininkai perspėja priešingai.
Klimato kaita stiprina potvynius, ne silpnina
Viena populiariausių klaidingų nuomonių – kad klimato atšilimas turėtų sumažinti potvynių riziką, nes žiemos tampa švelnesnės. Realybė priešinga.
Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja daktarė Jūratė Kriaučiūnienė aiškina:
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą.”
Kodėl? Staigūs temperatūros svyravimai – kai po šalčio staiga atšilsta, ledas upėse greitai tirpsta ir jud, sukurdamas sangrūdas. Gausesni krituliai – klimato kaita didina sniegsankių storį, kuris staigiai tirpstant papildo vandens kiekį.
ICEREG projektas: proveržis potvynių prognozėje
Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų. Dabar situacija pasikeitė.
Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui”. Projektas finansuojamas „Interreg VI-A” Latvijos ir Lietuvos programos (654 082,50 EUR, įskaitant 80% ERPF bendrafinansavimą).
J. Kriaučiūnienė pasakoja:
„Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes.”
Ledo sangrūdų potvyniai – kelis kartus pavojingesni
Tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis nei įprastas potvynis.
Kodėl?
- Ledo sangrūda veikia kaip užtvanka – vanduo negali laisvai tekėti
- Vanduo kyla aukščiau ir greičiau
- Užliejama teritorija kelis kartus didesnė nei įprasto potvynio metu
2030-2050 metai: pavojingiausias laikotarpis
Mokslininkai prognozuoja:
- 2030-2050 metais potvyniai bus ekstremalesni nei iki šiol
- Po 2050 m. potvynių intensyvumas turėtų mažėti
J. Kriaučiūnienė perspėja:
„Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės.”
Pirmieji potvynių žemėlapiai jau prieinami
Projekto metu parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms:
- Mūšos upė ties Ustukiais
- Lėvenio upė ties Bernatoniais
Kas galite padaryti:
- Atidarykite žemėlapį
- Pasirinkite potvynio tikimybę (vidutinę ar retą)
- Patikrinkite, ar jūsų teritorija patenka į užliejamą zoną
Ankstyvojo perspėjimo sistema – laimėtas laikas
Nauja metodika leis perspėti gyventojus dar prieš potvyniui prasidedant, o ne tada, kai jau per vėlu.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič pasakoja:
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį).”
Gyventojai nevertina rizikos
Paradoksas: net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, dažnai atsisako apsauginių priemonių.
J. Kriaučiūnienė pastebi:
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo.”
Tačiau statistika byloja kitką:
- Šimtmečio potvyniai nepasikartoja dažnai, bet tikrai pasikartoja
- 1946 m. Kauno potvynis buvo beveik prieš 80 metų – tai reiškia, kad kitas gali nutikti bet kada
2010 m. potvyniai: tik „repeticija”?
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms:
- Ekonominė žala: 2,8 mln. eurų
- Paveikta teritorija: 40 000 hektarų
Svarbiausia: tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
Ką daryti dabar?
Savivaldybėms: Naudoti naują metodiką potvynių prognozėms . Įrengti apsauginius pylimus . Parengti evakuacijos planus . Informuoti gyventojus apie rizikas
Gyventojams: Patikrinti, ar jūsų teritorija rizikos zonoje (naudokite žemėlapį) . Parengti evakuacijos planą . Susipažinti su perspėjimų sistemomis . Nestatyti namų užliejamose zonose . Apsidrausti nuo potvynių
Kaip pasiruošti potvyniui?
Prieš potvynį:
- Saugokite svarbius dokumentus vandens nepralaidžiuose maišeliuose
- Paruoškite „pasigrėbimo krepšį” su maistu, vandeniu, vaistais
- Žinokite evakuacijos maršrutus
- Turėkite ryšio priemones (radijas, įkrautas telefonas)
Potvynio metu:
- Sekite oficialius perspėjimus
- Evakuokitės nedelsiant, jei nurodoma
- Išjunkite elektros ir dujų tiekimą
- Persikelkite į aukštesnius aukštus
- NIEKADA nevažiuokite pro apsemtus kelius
Po potvynio:
- Grįžkite tik gavus leidimą
- Tikrinkite pastato saugumą
- Dokumentuokite žalą draudimui
Išvada: ignoruoti negalima
Mokslininkai aiškiai perspėja: Lietuvą per artimiausius 20 metų gali ištikti šimtmečio potvyniai. Tai nėra teorija – tai pagrįsta tyrimais ir duomenimis.
Klausimas ne „ar įvyks?”, bet „kada įvyks?” ir „ar būsime pasiruošę?”
1946 m. Kauno potvynis parodė, kokia galinga gali būti vandens stichija. Dabar turime galimybę išmokti iš praeities klaidų ir pasiruošti ateičiai.
Ar pasinaudosime šia galimybe, ar vėl bus per vėlu?