Loading ...5000 eurų riba grynaisiais: ar reikia keisti ir kaip?
Lietuvoje grynaisiais pinigais atsiskaityti su verslu galima iki 5000 eurų. Bet ar ši riba turėtų keistis? Diskusijose išsiskiria trys aiškios pozicijos – mažinti, palikti arba didinti.
Kas dabar galioja?
Pagal Lietuvos įstatymus grynųjų pinigų naudojimui taikomos tokios taisyklės:
Fiziniai asmenys tarpusavyje – jokių ribų nėra. Galite parduoti automobilį ar butą grynaisiais už bet kokią sumą.
Verslas su fiziniu asmeniu – maksimali suma 5000 eurų. Perkant prekes ar paslaugas iš įmonės ar verslininko, didesnė suma gali būti mokama tik per banką.
Verslas su verslu – taip pat 5000 eurų riba. Juridiniai asmenys ir verslininkai tarpusavyje negali atsiskaityti didesne suma grynaisiais.
Ši riba galioja nuo 2014 metų.
Pozicija 1: Ribą reikia mažinti
Šios nuomonės šalininkai teigia, kad 5000 eurų per daug – reikia griežtesnės kontrolės.
Argumentai:
Šešėlinės ekonomikos mažinimas. Kuo mažesnė suma gali būti mokama grynaisiais, tuo sunkiau slėpti pajamas. Banko pavedimai matomi, kontroliuojami, apmokestinami.
Pinigų plovimo prevencija. Grynųjų sunkiai stebimi – tai ideali priemonė neteisėtoms lėšoms legalizuoti. Mažesnė riba apsunkina nusikalstamą veiklą.
ES praktika. Daugelis Europos šalių turi griežtesnius ribojimus:
- Graikija – 500 eurų
- Prancūzija – 1000 eurų
- Ispanija – 1000 eurų
- Italija – 5000 eurų (bet planuoja mažinti)
Mokesčių surinkimas. Elektroniniai mokėjimai automatiškai deklaruojami, todėl VMI lengviau kontroliuoti verslo pajamas.
Siūloma: sumažinti ribą iki 1000-3000 eurų.
Pozicija 2: Dabartinė riba optimali
Šios pozicijos šalininkai teigia, kad 5000 eurų – būtent tas balansas, kuris veikia gerai.
Argumentai:
Funkcionalumas. 5000 eurų pakanka daugumai įprastų sandorių – remonto darbams, buitinei technikai, baldams, nedideliems automobilių remontams.
Šešėlio kontrolė veikia. Lietuva turi apie 10-15% BVP šešėlinę ekonomiką, o tai mažiau nei daugelyje ES šalių su griežtesniais ribojimais (pvz., Graikijoje 20-25%).
Netrukdo verslo. Mažesnis verslas gali patogiai atsiskaityti grynaisiais be nereikalingos biurokratijos. Didesniam verslui 5000 eurų vis tiek per maža, todėl jie naudoja banką.
Nevargina gyventojų. Vyresnio amžiaus žmonės ar kaimo gyventojai gali naudoti grynuosius įprastinėse situacijose. Korteles reikia tik dideliems pirkimams.
Siūloma: palikti 5000 eurų.
Pozicija 3: Ribą reikia didinti arba panaikinti
Šios nuomonės šalininkai mano, kad valstybė per daug kišasi į asmeninę laisvę.
Argumentai:
Asmeninė laisvė. Žmogus uždirbo pinigus, sumokėjo mokesčius – kodėl valstybė turi diktuoti, kaip juos leisti? Grynųjų naudojimas – asmeninė teisė.
Patogumas dideliems pirkimams. Perkant automobilį už 8000-15 000 eurų grynaisiais patogiau – nereikia laukti banko pavedimo, pardavėjas iškart gauna pinigus. Dabar dėl 5000 eurų ribos tenka skaidyti mokėjimus ar naudoti banką.
Nėra įrodymų, kad veikia. Šalys su griežtais ribojimais (Graikija, Italija) vis tiek turi didelę šešėlinę ekonomiką. Ribojimas neišsprendžia problemos – tik apsunkina sąžiningiems žmonėms.
Kaimo vietovės. Ne visur gera internetinė prieiga, ne visur bankai priima korteles. Grynųjų pinigų naudojimas ten būtinas.
Vokietijos pavyzdys. Vokietija – viena stipriausių ES ekonomikų – neturi jokių ribų grynaisiais. Ir nieko – veikia puikiai.
Siūloma: padidinti ribą iki 10 000-15 000 eurų arba panaikinti ribas išvis.
Kaip tai paveiktų gyventojus?
Jei riba mažinama (pvz., iki 1000 €):
- Buitinė technika, baldai, remontas – tektų mokėti kortele ar per banką
- Vyresnio amžiaus žmonės turėtų išmokti naudotis elektronine bankinkyste
- Kaimo vietovėse gali kilti problemų, jei nėra bankomatų ar interneto
Jei riba lieka 5000 €:
- Niekas nesikeičia, viskas veikia kaip dabar
- Daugumai pakanka, tik retais atvejais reikia naudoti banką
Jei riba didinama (pvz., iki 10 000 €):
- Patogiau pirkti brangesnius daiktus grynaisiais (automobiliai, stambūs darbai)
- Mažiau kontrolės šešėlinei ekonomikai
- Daugiau laisvės, bet galbūt daugiau mokesčių vengimo
Jei ribos panaikinamos:
- Visiška laisvė naudoti grynuosius
- Šešėlinė ekonomika gali augti
- Sunkiau kontroliuoti mokesčių mokėjimą
Kas nuspręs?
Galutinį sprendimą priims Seimas ir Vyriausybė, atsižvelgdami į:
- Lietuvos banko nuomonę
- Verslo organizacijų poziciją
- Vartotojų teisių gynėjų argumentus
- VMI rekomendacijas
Sprendimas dar nepriimtas, diskusijos tęsiasi.
Kaimyninių šalių patirtis
Latvija – 7200 eurų riba. Šiek tiek didesnė nei Lietuvoje.
Estija – nėra ribų privatiems asmenims, bet verslas turi deklaruoti sandorius virš 10 000 eurų.
Lenkija – 15 000 zlotų (apie 3500 eurų).
Vokietija – ribų nėra.
Prancūzija – 1000 eurų.
Kaip matome, situacija labai įvairi. Nėra vieno teisingiausio atsakymo.
Išvada
Grynųjų pinigų ribojimas – klausimas, kuris paliečia tris svarbias vertybes:
Kova su šešėliu (valstybės interesas) prieš asmeninę laisvę (piliečių teisė) prieš praktinį patogumą (kasdienio gyvenimo realybė).
Ar 5000 eurų riba turėtų keistis? Trys pozicijos – mažinti, palikti, didinti – visos turi savo logiką.
Mažinimas gali sumažinti šešėlinę ekonomiką, bet apsunkina gyvenimą.
Dabartinė riba veikia ganėtinai gerai, bet galbūt nepakankamai efektyvi.
Didinimas ar panaikinimas suteikia daugiau laisvės, bet gali skatinti mokesčių vengimą.
Galutinį žodį tars Seimas. O kol kas – diskusijos tęsiasi.