Loading ...Hormūzo sąsiauris: ar Lietuva turėtų siųsti karinius planuotojus?
JAV prezidentas Trumpas ragina NATO šalis padėti atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. Šešios Vakarų šalys jau paskelbė paramą. Ar Lietuva turėtų prisidėti?
Kas vyksta Hormūzo sąsiauryje?
Po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios vasario 28 d., Iranas faktiškai blokuoja Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio jūrų kelių.
Skaičiai:
- Apie 3200 laivų įstrigę į vakarus nuo sąsiaurio
- Apie 20 000 jūreivių laukia, kol situacija išsispręs
- 23 komerciniai laivai pranešė apie užpuolimus ar incidentus
- Penktadalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų taikos metu praplaukia per sąsiaurį
Iranas atakuoja komercinius laivus dronais, raketomis, vykdo minavimą. Tai atsakas į JAV ir Izraelio bombardavimus.
Kas įsipareigojo padėti?
Kovo 19 d. šešios Vakarų šalys paskelbė bendrą pareiškimą:
- Jungtinė Karalystė
- Prancūzija
- Vokietija
- Japonija
- Italija
- Nyderlandai
Jos pareiškė esančios pasirengusios „prisidėti prie atitinkamų pastangų siekiant užtikrinti saugų plaukiojimą”.
Tačiau tai dar ne įsipareigojimas siųsti karo laivus. Kol kas – tik parama planavimui.
JK pavyzdys: Londonas išsiuntė „nedidelį skaičių” papildomų karinių planuotojų į JAV centrinę vadovybę (CENTCOM).
Kodėl šalys nerizikuoja siųsti laivų?
JK gynybos pareigūnas paaiškino:
„Grėsmės lygis yra toks didelis, kad nematau daug šalių, norinčių šiuo metu siųsti karo laivus į šios grėsmės centrą.”
Iranas turi:
- Modernius priešlaivines raketas
- Didelį skaičių dronų kamikadzių
- Minas
- Greitus katerius, kurie gali atakuoti karo laivus
Siųsti karo laivą į Hormūzo sąsiaurį – rizikuoti jo praradimu ir įgulos gyvybėmis.
Ar Lietuva turėtų prisidėti?
Lietuvai kyla klausimas: ar dalyvauti šioje operacijoje?
Argumentai UŽ dalyvavimą:
Solidarumas su sąjungininkais. JAV yra Lietuvos pagrindinis saugumo garantas. Jei JAV prašo pagalbos, Lietuva turėtų atsakyti.
NATO principas. „Vienas už visus, visi už vieną.” Nors Hormūzo sąsiauris nėra NATO teritorija, solidarumas su sąjungininkais svarbus.
Simbolinis indėlis. Lietuva gali siųsti ne karo laivus (kurių ir neturi tinkamų), bet simboliškai prisidėti – pvz., siųsti karinių planuotojų ar logistikos specialistus, kaip tai padarė JK.
Tarptautinė teisė. Laivybos laisvė – pagrindinis tarptautinės teisės principas. Iranas jį pažeidžia.
Argumentai PRIEŠ dalyvavimą:
Ne mūsų regionas. Lietuvos prioritetas – Baltijos regionas, Rusijos grėsmė, Baltarusijos situacija. Hormūzo sąsiauris – 4500 km nuo Lietuvos.
Riboti ištekliai. Lietuvos kariuomenė nedidelė. Kiekvienas karys, išsiųstas į Artimuosius Rytus, tai karys, kurio trūksta Baltijoje.
Rizika. Net simbolinis dalyvavimas gali reikšti riziką Lietuvos kariams. O jei kas nutiktų?
Nėra tiesioginės grėsmės Lietuvai. Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos kainas, bet tai nesukelia tiesioginės grėsmės Lietuvos saugumui.
Kas svarbu Lietuvai?
Lietuva turi aiškų prioritetą – Baltijos regiono saugumas.
Rusijos grėsmė, Baltarusijos nestabilumas, Kaliningrado karinimas – tai kur kas svarbesni klausimai nei Hormūzo sąsiauris.
Bet simbolinis dalyvavimas nereiškia karo laivų siuntimo. Galima:
- Siųsti 1-2 karinių planuotojų į CENTCOM (kaip JK)
- Pareikšti politinę paramą
- Paremti logistiškai (jei prireiktų)
Tai parodytų solidarumą, bet nereikštų didelių išteklių.
Ką daro kitos Baltijos šalys?
Latvija ir Estija kol kas nekomentavo.
Jei Baltijos šalys veiktų kartu – siųstų bendrai karinį planuotoją ar pareikštų bendrą poziciją – tai būtų stipresnis signalas.
Istorinė perspektyva
Lietuva jau dalyvavo misijose ne savo regione:
- Afganistanas – Lietuva siuntė karius į NATO misiją
- Irakas – Lietuva dalyvavo koalicijoje
- Malis – Lietuva prisidėjo prie ES mokymo misijos
Visuose šiuose atvejuose tai buvo solidarumo su sąjungininkais žingsnis, nors tiesioginio ryšio su Lietuvos saugumu nebuvo.
Hormūzo sąsiaurio atveju – panašiai. Tai ne Lietuvos regionas, bet solidarumas gali būti svarbus.
Ekonominės pasekmės
Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos ir dujų kainas visame pasaulyje.
Lietuva tai jaučia – degalai brangsta, elektros kainos kyla.
Bet ar tai pakankas priežastis siųsti karinius planuotojus? Klausimas atviras.
Kas nuspręs?
Galutinį sprendimą priims Vyriausybė ir Prezidentas.
Jie turės įvertinti:
- Solidarumo su sąjungininkais svarbą
- Lietuvos išteklių ribas
- Riziką Lietuvos kariams
- Kaimyninių šalių pozicijas
Išvada
Hormūzo sąsiaurio krizė – rimta, bet tai ne Lietuvos regionas.
Simbolinis dalyvavimas (1-2 karinio planuotojai) – įmanomas ir galbūt politiškai naudingas, parodantis solidarumą su JAV ir NATO.
Karo laivų siuntimas – neįmanomas (Lietuva jų neturi tinkamų) ir nereikalingas.
Nedalyvavimas – taip pat galimas variantas, jei prioritetas lieka Baltijos regionas.
Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip Lietuva vertina solidarumo su JAV svarbą vs. savo išteklių limitų ir Baltijos regiono prioriteto.