Loading ...Lietuvos keliai 2026: ar 615 mln. eurų užteks susidėvėjusiai infrastruktūrai sutvarkyti?
Lietuvos keliai – amžina skausmo tema vairuotojams. 2026 m. skiriama rekordinė suma, bet ar tai pakeis situaciją?
Kokia situacija dabar?
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pirmadienį atvirai pripažino:
„Mūsų kelių infrastruktūra yra visiškai susidėvėjusi ir akyse subyrėjo po šios žiemos.”
Kodėl taip nutiko?
Ilgametis netolygus finansavimas. Metų metus į kelius investuota per mažai. Infrastruktūra sensta greičiau, nei spėjama remontuoti.
Infliacija. Statybinių medžiagų kainos pakilo. Už tą pačią sumą dabar galima nuveikti mažiau nei prieš kelerius metus.
Perkrauti sunkvežimiai. Ministras pabrėžia: „Vienas perkrautas sunkvežimis gali padaryti tiek pat žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių.”
Žiema. Šalta, drėgna žiema pagreitina asfalto irimo procesus. Vanduo įsiurbia į mažas plyšeles, užšąla, plečiasi ir ardė dangą.
Kiek skiriama 2026 m.?
2026 m. Lietuvos keliams skiriama 615,2 mln. eurų – tai 32 mln. eurų daugiau nei 2025 m.
Iš kur pinigai:
- 436,4 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP)
- 178,8 mln. eurų – Valstybinis kelių fondas
Paskirstymas:
- Valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto) – didesnė dalis
- Vietinės reikšmės keliai (savivaldybių) – rekordinė suma savivaldybėms
Į ką bus investuojama?
„Dešiniojo rato” provėžos. Tai intensyviai naudojami keliai, kur dešiniajame važiavimo sluoksnyje susiformuoja gilesni įlinkimai (provėžos) dėl sunkiasvorių transporto priemonių.
Planuojama sutvarkyti beveik 2000 km tokių kelių visoje Lietuvoje.
Skaitmeninės technologijos. Naudojamos defektų analizės sistemos, kurios leidžia tiksliau nustatyti, kurie ruožai blogiausios būklės ir kur investicijos reikalingiausios.
Tiltai ir viaduku. „Via Lietuvos” vadovas Martynas Gedaminskas teigia, kad šiemet prioritetas – tiltų ir viadukų remontas.
Blogos būklės tiltų ir viadukų turime per 140 iš bendrai eksploatuojamo 1580 tiltų ir viadukų tinklo. Tai beveik 9%.
Žvyrkelių asfaltavimas. Bus asfaltavimas pernai sustabdyti projektai.
Žvyrkelių pralūžimai. Bus atstatoma daugiau nei 500 km žvyrkelių, kur susidariusi duobės ir sugadinta danga.
Problema: perkrauti sunkvežimiai
Ministras akcentavo, kad kelių būklė priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo to, kaip keliais naudojamasi.
Faktas: vienas perkrautas 40 tonų sunkvežimis padaro daugiau žalos nei 10 000 lengvųjų automobilių.
Todėl startuoja programa „STOP kelių gadinimui”.
Kas keičiasi?
Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) skiriama rekordinė suma – 1,9 mln. eurų. Tai 7 kartus daugiau nei 2025 m.
Pinigai skirti:
- Papildomai svėrimo įrangai įsigyti
- Patikrinimų apimtims didinti
Svarbiausias pokytis: patikrinimai vyks ištisą parą, o ne tik darbo valandomis, kaip buvo iki šiol.
Tai reiškia, kad vežėjai nebegalės naktimis „pasislėpti” su perkrautais sunkvežimiais.
Ar užteks pinigų?
615,2 mln. eurų – didelė suma, bet ar ji pakankama?
Ekspertų vertinimai:
Audrius Vaitkus, AB „Kelių priežiūra” generalinis direktorius:
„Šalies mastu matome aiškų proveržį: dirbame didesniu tempu, su platesnėmis programomis ir tvaresniais sprendimais.”
Bet realybė:
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių apie 21 000 km. Vietinės reikšmės kelių – dar apie 50 000 km.
2026 m. planuojama sutvarkyti 2000 km kelių. Tai tik ~3% viso kelių tinklo.
Vadinasi, jei tokie tempai išliks, viso kelių tinklo atnaujinimui prireiktų apie 30 metų.
Bet per tuos 30 metų keliai ir toliau dėvėsis. Tai niekada nesibaigianti užduotis.
2027 m. – „e-tolling” sistema
Vyriausybė žada, kad nuo 2027 m. pradės veikti atstuminė kelių rinkliava („e-tolling”).
Ji turėtų papildomai atnešti apie 200 mln. eurų per metus į valstybės biudžetą.
Tai reikštų, kad nuo 2027 m. keliams būtų skiriama apie 800 mln. eurų per metus.
Ar tai užteks? Priklausys nuo įgyvendinimo efektyvumo.
Vairuotojų nuomonė
Vairuotojai skundžiasi:
- Duobės po kiekvienos žiemos
- Nelygus asfaltas, ypač rajoniniuose keliuose
- Provėžos dešiniajame rate
- Blogos būklės tiltai
Bet reikia pripažinti: magistraliniai keliai (Via Baltica, Vilnius-Kaunas-Klaipėda) palyginti geros būklės. Problema – rajoniniai ir vietinės reikšmės keliai.
Lyginamoji perspektyva
Kaip Lietuvos keliai atrodo regione?
Latvija – panaši situacija, panašūs skundai.
Estija – šiek tiek geresnė situacija dėl mažesnio kelių tinklo.
Lenkija – investuoja daug, bet ir kelių tinklas kur kas didesnis.
Vokietija – vienas geriausių Europoje, bet ir investicijos kur kas didesnės.
Išvada
Lietuvos keliai – susidėvėję. Tai faktas, kurį pripažįsta net ministras.
2026 m. skiriama 615 mln. eurų – daugiau nei anksčiau, bet vis tiek nepakanka viso tinklo atnaujinti.
Prioritetai teisingi: „dešiniojo rato” provėžos, tiltai, žvyrkelių asfaltavimas, sunkiasvorio kontrolė.
Bet rezultatų reikės laukti. 2000 km kelių tvarkymas per metus – gerėjimas, bet ne revoliucija.
2027 m. „e-tolling” gali suteikti papildomų 200 mln. eurų. Tai būtų ženklas žingsnis į priekį.
Kol kas – vairuotojai turi būti kantrūs ir atsargūs!