Loading ...4 iš 10 lietuvių planuoja pirkti būstą: kas juos motyvuoja?
Naujas tyrimas atskleidė: būsto pirkimo planai rekordiškai populiarūs. Antrosios pakopos lėšos ir mažesnis pradinis įnašas – pagrindiniai veiksniai.
Kiek žmonių planuoja pirkti būstą?
2026 m. vasario-kovo mėn. „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas parodė:
~40% (beveik 4 iš 10) Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti būstą per artimiausius 3 metus.
Tai rekordiškai aukštas rodiklis – ankstesniais metais jis svyruodavo ~25-30%.
Kas pasikeitė?
1. Galimybė atsiimti antrosios pakopos lėšas
Nuo 2024 m. gyventojai gali išeiti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Daugelis jas naudoja būsto pirkimui.
Tyrime:
- 10% nurodė antrosios pakopos lėšas kaip pagrindinę būsto pirkimo priežastį
- 17% nurodė kaip vieną iš priežasčių
2. Sumažėjęs pradinio įnašo reikalavimas
2025-2026 m. pradinio įnašo reikalavimas sumažintas nuo 15% iki 10% (pirmajam būstui).
Tai reiškia: jei butas kainuoja 100 000 EUR, reikia turėti ne 15 000 EUR, o tik 10 000 EUR santaupų.
Tyrime:
- 8% nurodė sumažintą pradinį įnašą kaip pagrindinę priežastį
- 33% (trečdalis!) nurodė kaip vieną iš priežasčių
Kodėl pradinis įnašas toks svarbus?
„Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė:
„Pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą, todėl net ir nedidelis jos sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sprendimams.”
Pavyzdys:
Buto kaina: 150 000 EUR
15% pradinis įnašas: 22 500 EUR
10% pradinis įnašas: 15 000 EUR
Skirtumas: 7 500 EUR
Daugeliui žmonių 7 500 EUR – tai metai ar dveji papildomų santaupų. Sumažinus reikalavimą, būstą galima pirkti 1-2 metais anksčiau.
Kuriems žmonėms tai svarbiausias veiksnys?
Tyrimas atskleidė, kad didžiausia įtaka sumažėjusio pradinio įnašo fiksuojama 1-1,5 tūkst. EUR pajamų grupėje.
34,2% šios grupės respondentų nurodė pradinį įnašą kaip vieną iš priežasčių svarstyti būsto pirkimą.
Kodėl būtent ši grupė?
Žmonės su 1-1,5 tūkst. EUR pajamomis (tai apie vidutinis Lietuvos darbo užmokestis):
- Uždirba pakankamai, kad bankais galėtų gauti paskolą
- Bet sunkiai kaupia 15% pradinio įnašo
- 10% įnašas – jau pasiekiama per trumpesnį laiką
Antrosios pakopos įtaka pagal pajamų grupes
Tyrimas taip pat parodė:
Didesnės nei 1,5 tūkst. EUR pajamos: Atsiimtos pensijų lėšos dažniau įvardijamos kaip pagrindinė būsto pirkimo priežastis (14,5%).
Kodėl?
Žmonės su didesnėmis pajamomis greičiausiai sukaupė daugiau antrosios pakopos lėšų, todėl tai jiems labiau svarbu.
Kas dar skatina pirkti būstą?
Be antrosios pakopos ir pradinio įnašo, tyrime respondentai nurodė ir kitas priežastis:
Šeimos kūrimas / vaikų gimimas – reikia daugiau vietos
Nuomos kainos kyla – pigiau pirkti nei nuomotis
Senatvė artėja – nori turėti savo būstą pensijai
Investicija – būstas kaip turto kaupimas
Palūkanų normos stabilios – šiuo metu geros sąlygos skolintis
Ar visi, kurie planuoja, tikrai pirks?
Ne.
Statistika rodo, kad iš 10 planuojančių pirkti būstą, faktiškai nuperka ~3-4.
Kodėl?
Finansavimas nepatvirtinamas. Bankas atsisako duoti paskolą (nepakankamos pajamos, prastos kredito istorijos).
Kainos per didelės. Nori pirkti Vilniuje, bet kainos neprieinamos.
Santaupos neužtenka. Net su 10% įnašu, reikia dar papildomų lėšų renovacijai, baldams, mokesčiams.
Gyvenimo aplinkybės keičiasi. Prarandama darbas, išsiskyriama, sveikatos problemos.
Apsigalvojama. Pamatęs realias kainas ir įsipareigojimus, nusprendžia likti nuomininkais.
Kiek kainuoja būstas Lietuvoje?
2026 m. kovo duomenys:
Vilniuje:
- Naujas butas centre: 3500-4500 EUR/m²
- Naujas butas rajonuose: 2500-3500 EUR/m²
- Senas butas : 2000-3000 EUR/m²
Kaune:
- Naujas butas centre: 2500-3500 EUR/m²
- Naujas butas rajonuose: 2000-2800 EUR/m²
Klaipėdoje:
- Naujas butas centre: 2200-3000 EUR/m²
Pavyzdys:
2 kambarių 50 m² butas Vilniaus Fabijoniškėse:
Kaina: ~130 000 EUR
10% pradinis įnašas: 13 000 EUR
Paskola: 117 000 EUR
Mėnesinis mokėjimas (20 metų, 4% palūkanos): ~710 EUR/mėn.
Ar tai prieinama?
Jei šeimos pajamos ~2000 EUR/mėn., tai 35% pajamų eina paskolai. Tai ribinis lygis – bankai paprastai leidžia iki 40% pajamų.
Kas trukdo pirkti būstą?
Tyrimas atskleidė ir barjerus:
Aukštos kainos – daugelis nori pirkti Vilniuje, Kaune, bet kainos per didelės
Nepakankamos santaupos – net su 10% įnašu, reikia ~15-20 tūkst. EUR
Mažos pajamos – bankas neduoda paskolos
Nepastovumas darbe – bijo, kad praras darbą ir negalės mokėti paskolos
Nuomos patogumas – nėra įsipareigojimų, lengviau keisti gyvenamąją vietą
Ar verta pirkti būstą 2026 m.?
Argumentai UŽ:
- Nuomos kainos kyla – ilguoju laikotarpiu pirkimas pigiau
- Mažesnis pradinis įnašas (10%) – lengviau pradėti
- Antrosios pakopos lėšos – papildomas šaltinis
- Palūkanų normos stabilios (~4%)
- Būstas – investicija į ateitį
Argumentai PRIEŠ:
- Kainos aukštos – gali kristi ateityje
- Ilgalaikis įsipareigojimas – 20-30 metų paskola
- Papildomos išlaidos – remontas, mokesčiai, komunaliniai
- Mažiau lankstumo – sunku persikelti į kitą miestą
- Rizika – jei prarandamas darbas, sunku mokėti
Ekspertų nuomonė
Swedbank: Mažesnis pradinis įnašas ir antrosios pakopos lėšos padeda daugiau žmonių įsigyti būstą.
Nekilnojamojo turto ekspertai: Kainos greičiausiai toliau kils, ypač Vilniuje. Jei planuojate pirkti – geriau anksčiau nei vėliau.
Ekonomistai: Būkite atsargūs – nepersitemkite paskolomis. Paskolos mokėjimas neturėtų viršyti 30-35% pajamų.
Išvada
4 iš 10 lietuvių planuoja pirkti būstą per artimiausius 3 metus – rekordiškai aukštas rodiklis.
Pagrindiniai veiksniai:
- Antrosios pakopos lėšos (10% kaip pagrindinė, 17% kaip viena iš priežasčių)
- Sumažėjęs pradinis įnašas (8% pagrindinė, 33% viena iš priežasčių)
Didžiausia įtaka: 1-1,5 tūkst. EUR pajamų grupei (vidutinis atlyginimas).
Ar visi pirks? Ne – iš 10 planuojančių, faktiškai nuperka ~3-4.
Ar verta pirkti? Priklauso nuo individualios situacijos – pajamų, santaupų, planų, rizikos tolerancijos.
Patarimas: Jei planuojate pirkti – gerai paskaičiuokite, ar galėsite mokėti paskolą net ir sunkiausiais laikais (pvz., praradę darbą). Nepersitemkite.