Ar Gegužės 1-oji turėtų būti nedarbo diena Lietuvoje?
Gegužės 1-oji Lietuvoje vertinama skirtingai – vieniems tai darbuotojų teisių simbolis, kitiems – istorinę potekstę turinti data. Ar ši diena turėtų išlikti nedarbo diena?
Kasdieniai klausimai apie įpročius, rutiną ir situacijas, kurias patiria beveik kiekvienas. Paprasta, atpažįstama ir kartais netikėtai tikslu.
Gegužės 1-oji Lietuvoje vertinama skirtingai – vieniems tai darbuotojų teisių simbolis, kitiems – istorinę potekstę turinti data. Ar ši diena turėtų išlikti nedarbo diena?
Mokslininkai sako, kad suaugusiam žmogui reikia bent 7–8 valandų miego, tačiau realybė dažnai diktuoja savo sąlygas. Vėlyvi serialų maratonai, begalinis socialinių tinklų „scrolinimas“ ar tiesiog bandymas rasti valandą ramybės, kai visi namai jau miega, priverčia mus vėlinti poilsio laiką. Miego higiena tapo prabanga, o ne norma. Vieni didžiuojasi savo gebėjimu keltis 5 ryto, kiti efektyviausiai … Skaityti toliau
Kuri filmų ir serialų platforma dažniausiai užima jūsų laisvalaikį?
Erkinis encefalitas – pavojinga virusine liga, plintanti per užkrėstų erkių įkandimus. Lietuvoje kasmet registruojama 200-400 erkinio encefalito atvejų, o ypač aktyvūs erkės yra pavasarį (balandis-birželis) ir rudenį (rugsėjis-spalis). Liga gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, paralžį, net mirtį. Vienintelė efektyvi apsauga – profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje naudojami du pagrindiniai skiepai: „Encepur” ir „FSME-Immun” (abu vokiški, labai panašūs). Pilnas skiepijimo kursas – 3 dozės: pirma dozė, antra po 1-3 mėnesių, trečia po 9-12 mėnesių. Pirmosios dvi dozės jau suteikia apsaugą vieneriems metams. Revakcinacija reikalinga kas 3-5 metus. Skiepas nemokami rizikos grupėms (miškininkai, žemdirbiai), kitiems – mokamas (~35-45 EUR dozė). Sveikatos apsaugos ministerija ragina skiepytis visus, kurie lankosi miškuose, parkuose, soduose. 2026 m. pavasaris šiltas ir drėgnas – ideali erkių veislai sąlygos, todėl ekspertai prognozuoja padidėjusį aktyvumą.
2026 m. balandžio viduryje Lietuvoje žydi sakuros (japoniniai vyšniai) – vienas gražiausių pavasario reiškinių. Populiariausios vietos nusifotografuoti: Vilniaus Kalvarijų turgus ir Reformatų sodas, Kauno Santakos parkas, Klaipėdos Skulptūrų parkas, Šiaulių centrinis parkas. Sakuros žydi labai trumpai – tik apie 7-10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. 2026 m. šiltas balandis paspartino žydėjimą, todėl sakuros pasiekė piką balandžio 10-15 d. Meteorologai prognozuoja, kad artimiausią savaitę žiedlapiai pradės kristi, ypač jei lis ar pūs stiprus vėjas. Sakurų žydėjimas tapo populiaria Instagram ir TikTok tema – socialiniuose tinkluose tūkstančiai nuotraukų su #sakurosLietuvoje. Japonų kultūros centras primena, kad sakurų stebėjimas (hanami) – sena japonų tradicija, simbolizuojanti grožio trapumą ir gyvenimo praeinamumą.
Miegas – vienas svarbiausių, bet dažnai nuvertinamų kasdienių įpročių. Daugelis žino apie „7 valandų taisyklę“, tačiau realybėje jos laikytis pavyksta ne visiems.