Kas pasakyta
Interviu LRT televizijai arkivyskupas G. Grušas komentavo pastaruoju metu Lietuvos Katalikų Bažnyčią sukrėtusius skandalus dėl kunigų seksualinių nusikaltimų. Jis pripažino, kad, kaip vyskupijos vadovas, yra atsakingas už tai, kas vyksta jo vyskupijoje, tačiau pabrėžė, jog tai — bendra visos bendruomenės atsakomybė saugoti vaikus, ne tik jo asmeninė.
Ką atskleidė apie ankstesnius signalus
Arkivyskupas atskleidė, kad Bažnyčia signalų apie galimus vieno kunigo nusikaltimus iš teisėsaugos gavo dar prieš metus, tačiau apie tai, jog tarp įtarimų yra ir pedofilija, buvo informuota tik vėliau. Jis pripažino, kad anksčiau pastebėti signalai buvo susiję su kitokio pobūdžio elgesio problemomis, o ne su tuo, kas vėliau paaiškėjo esant kaltinimų esme. Arkivyskupas pažymėjo, kad tai buvo šokas ir jo artimiausiems bendradarbiams Kurijoje.
Kodėl jis nesitraukia
G. Grušas aiškiai atskyrė moralinės atsakomybės pripažinimą nuo sprendimo dėl pasitraukimo iš pareigų. Anot jo, vyskupą į pareigas skiria ir iš jų gali atleisti tik Popiežius, todėl toks sprendimas nėra jo paties ar visuomenės rankose. Jis pareiškė esąs pasirengęs trauktis, jei tokį sprendimą priimtų Vatikanas.
Kokie žingsniai numatomi ateityje
Arkivyskupas teigė, kad institucija neturi galimybės užtikrinti nuolatinės kontrolės kiekvienoje parapijoje, tačiau ketina prašyti kunigų ir dekanų atidžiau stebėti galimus įspėjamuosius ženklus ir apie juos pranešti.
Kodėl klausimas aktualus
Panašiais atvejais kitose šalyse Bažnyčios vadovai skirtingai reagavo į panašaus pobūdžio skandalus — kai kurie pasitraukdavo patys, nelaukdami oficialaus Vatikano sprendimo, kiti, kaip ir G. Grušas, liko pareigose, argumentuodami, kad sprendimą turi priimti aukštesnė bažnytinė valdžia. Tai kelia platesnį klausimą apie tai, kaip institucijos turėtų reaguoti į savo pačių atsakomybės pripažinimą — ar to pakanka, ar reikalingi konkretesni veiksmai, įskaitant pasitraukimą.
Išvada
Klausimas, ar atsakomybės pripažinimas be pasitraukimo iš pareigų yra pakankamas atsakas į tokio masto skandalą, neturi vienareikšmio atsakymo — jis priklauso nuo to, ar prioritetas teikiamas instituciniam procesui (Popiežiaus sprendimui), ar tiesioginei, greitai reakcijai.