Seimui priėmus naujas LRT įstatymo pataisas, kamuolys skrieja į prezidento aikštelę. Kritikai skambina varpais dėl grėsmės žiniasklaidos laisvei, o valdantieji tikina, kad tai tik skaidrumo didinimas. Kokį sprendimą turėtų priimti šalies vadovas?
Šiandienos „kodas raudonas“ ir pranešimai apie įskridusį droną privertė sunerimti visą Lietuvą. Tarnybos skambina pavojaus varpais: tik kas penktas lietuvis turi paruoštą išgyvenimo krepšį. Ar jūs žinotumėte, ką daryti ir ką pasiimti su savimi?
2026 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pareiginė alga (be priedų) yra ~7500 EUR bruto (po mokesčių ~4900 EUR „į rankas”). Tai maždaug 4,4 karto daugiau nei vidutinis šalies atlyginimas (~1700 EUR bruto). Palyginti su kitų šalių vadovais: Estijos prezidentas – ~6800 EUR, Latvijos – ~6200 EUR, Lenkijos – ~9000 EUR, JAV prezidentas – ~34 000 EUR/mėn, Prancūzijos – ~12 700 EUR. Lietuvos prezidentas taip pat gauna reprezentacinių išlaidų kompensaciją (~2000 EUR/mėn), nemokamą gyvenimą Prezidentūroje, transportą, apsaugą. Po kadencijos – iki gyvos galvos pensija (~70% prezidento algos, ~5200 EUR bruto). Diskusijos: Vieni teigia, kad alga per maža – prezidentas atstovauja šaliai, turėtų gauti daugiau. Kiti – kad per didelė, lyginant su vidutiniu gyvenimu. Kai kurie siūlo susieti su BVP augimu ar vidutinio atlyginimo kartotiniu. Konstitucijoje nenurodyta konkreti suma – ją nustato Seimas.
2026 m. gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė sprendimą išvesti 5000 JAV karių iš Vokietijos – tai apie trečdalis ten dislokuotų JAV pajėgų (~35 000 karių prieš išvedimą). Oficialus argumentas: Vokietija neskiria pakankamai gynybai (tik ~2% BVP), o JAV negali mokėti už Europos gynybą. Dalis karių bus grąžinta į JAV, dalis – perkelta į Lenkiją ir galimai kitas Rytų Europos šalis. Lietuvos ekspertai abejoja: viena vertus, mažiau NATO pajėgų Europoje – blogiau; kita vertus, jei dalis karių atsiduria Lenkijoje (arčiau Lietuvos) – gerai, nes sparčiau pasiektų Baltijos šalis krizės atveju. Pagrindinė rizika: Rusija gali interpretuoti tai kaip JAV mažėjantį įsipareigojimą NATO rytiniame flange. Svarbiausia Lietuvai: išlaikyti Vokietijos brigadą (~5000 karių) Lietuvoje ir užtikrinti, kad JAV toliau laikosi NATO 5-ojo straipsnio.
1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Abiejų Tautų Respublikos) Seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją – antrą pasaulyje ir pirmą Europoje rašytinę šiuolaikinio tipo konstituciją (po JAV 1787 m. konstitucijos). Tai buvo revoliucinis dokumentas, numatęs valdžių padalijimą, pilietinių teisių plėtrą, valstiečių padėties gerinimą ir siekį sustabdyti valstybės silpnėjimą. Deja, Konstitucija galiojo tik vienerius metus – 1792 m. Rusijos imperija įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką, o 1795 m. įvyko trečiasis padalijimas, pasibaigęs visiška valstybės aneksija. Lietuva ir Lenkija Gegužės 3-iąją švenčia kaip bendrą istorinę šventę – simbolį, primenant bendros valstybės laikus, reformų siekius ir nepriklausomybės kovos pradžią. 2026 m. – 235-osios metinės, o 2041 m. bus 250-asis jubiliejus.