Kaip skaičiuojama, kas yra „turtingas“
Statistikai naudoja vadinamąją ekvivalentinę skalę, kuri leidžia palyginti skirtingo dydžio namų ūkių pajamas. Pirmajam namų ūkio suaugusiajam priskiriamas koeficientas 1, kiekvienam kitam 14 metų ar vyresniam nariui – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų – 0,3. Bendros namų ūkio pajamos padalijamos iš šio koeficiento – taip gaunamos vadinamosios ekvivalentinės pajamos, leidžiančios palyginti vieno ir keturių asmenų namų ūkius.
Kur riba tarp skurdo ir pertekliaus
Pagal Eurostato duomenis, penktadalį mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų sudaro tie, kurių disponuojamosios pajamos nesiekia apie 663 eurų per mėnesį (vienam gyvenančiam asmeniui). Keturių asmenų šeimai su dviem vaikais atitinkama riba – apie 1393 eurus. 2025 metais skurdo rizikos riba siekė 699 eurus vienam asmeniui, o žemiau jos gyveno 22,6 proc., arba apie 653 tūkst., Lietuvos gyventojų. Ypač pažeidžiami senjorai – skurdo riziką patyrė 39,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų, o tarp bedarbių – 62 proc.
Kitame gale spektro – norint patekti tarp penktadalio didžiausias pajamas gaunančių gyventojų, vienam žmogui reikia daugiau kaip 1888 eurų disponuojamųjų pajamų per mėnesį (keturių asmenų šeimai – apie 3964 eurus). Dar aukščiau: norint patekti tarp 10 proc. daugiausiai uždirbančiųjų reikia daugiau kaip 2483 eurų, tarp 5 proc. – daugiau kaip 3207 eurų, o tarp 1 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų – daugiau kaip 5382 eurų per mėnesį.
Kodėl vienodos pajamos nereiškia vienodo gyvenimo lygio
Ekonomistai pabrėžia, kad žmogaus vietą pajamų pasiskirstyme lemia ne vien atlyginimas, bet ir tai, kiek žmonių iš tų pajamų gyvena. Pavyzdžiui, du suaugusieji be vaikų, gaunantys po 1250 eurų, pagal ekvivalentines pajamas patektų tarp ketvirtadalio didžiausias pajamas gaunančiųjų. Tačiau augindami du vaikus, jie, nepakitus atlyginimams, atsidurtų jau statistiniame viduryje. Reikšmingi veiksniai taip pat yra būsto nuosavybė, gyvenamoji vieta, santaupos ir skolos – 850 eurų pajamos gyvenant nuosavame būste ir tokia pati suma nuomojantis reiškia visiškai skirtingą kasdienybę.
Nelygybė tarp Lietuvos gyventojų
Turtingiausias penktadalis Lietuvos gyventojų gauna apie 42,1 proc. visų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų, o mažiausiai uždirbantis penktadalis – tik 6,4 proc. Jų pajamos skiriasi maždaug 6,5 karto. Pagal pajamų nelygybę matuojantį Gini koeficientą (35,5), Lietuva Europos Sąjungoje prastesnį rezultatą turi tik lyginant su Bulgarija ir Latvija.
Kodėl santaupos svarbiau nei vienkartinis atlyginimas
Ekspertai pažymi, kad reali finansinė riba prasideda ne ties konkrečia atlyginimo suma, o ten, kur namų ūkis gali ne tik vartoti, bet ir kaupti. Tyrimai rodo, kad apie trečdalis lietuvių apskritai neturi santaupų, o dar trečdalis – turi mažiau nei 5 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad net dalis vidurinės klasės atstovų, nepaisant pakankamai geros mėnesio algos, tebelieka finansiškai pažeidžiami.
Išvada
Statistinė riba tarp „turtingiausiojo penktadalio“ Lietuvoje – kiek daugiau nei 1,9 tūkst. eurų vienam gyvenančiam asmeniui – gali pasirodyti mažesnė, nei įprasta įsivaizduoti kalbant apie „turtą“. Tikroji ekonominė saugumo riba priklauso ne tik nuo atlyginimo dydžio, bet ir nuo sukaupto turto, būsto nuosavybės bei galimybės rinktis, o ne vien apmokėti sąskaitas.