Kokio masto buvo audra
Šeštadienį Lietuvą iš vakarų į rytus persiritusi audra laikoma viena smarkiausių per pastaruosius du dešimtmečius. Pajūryje ir pamaryje vėjas siekė uraganinę jėgą – Ventės rage ir Nidoje jo gūsiai siekė iki 33 m/s. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila teigė, kad audros intensyvumas buvo daugiau nei trečdaliu didesnis nei prieš dvejus metus šalį nusiaubusios audros. Stichija pareikalavo ir aukos – žuvo vyras, dar keli žmonės buvo sužeisti.
Kiek žmonių liko be elektros
Iškart po audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Praėjus kelioms dienoms dalis tiekimo buvo atkurta, tačiau, naujausiais ESO duomenimis, elektros vis dar neturėjo apie 93 tūkst. namų ūkių, o daugiau nei 60 proc. sutrikimų jau buvo pašalinta. Kai kuriems kaimo vietovių gyventojams, pavyzdžiui, Zarasų ar Anykščių rajonuose, elektros teko laukti iki savaitės pabaigos – vienais atvejais tiekimo atkūrimas planuotas tik iki rugpjūčio 28 dienos.
Kaip gyventojai vertėsi be elektros
Žmonių pasakojimai atskleidžia, kokį poveikį tokia situacija turi kasdienybei – vieni telefonus krovėsi automobiliuose, kiti neteko galimybės naudotis vandeniu, nes jį iš šulinio pumpuoja elektra varomas siurblys. Savivaldybės stengėsi padėti: pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė seniūnijų administraciniuose pastatuose gyventojams sudarė galimybę pasikrauti telefonus, pasiimti vandens ar pasišildyti maistą. Kai kurios savivaldybės, tarp jų ir Mažeikių rajonas, gyventojams laikinai naudoti dalijo generatorius.
Kodėl gyventojai puolė pirkti generatorius
Verslo žiniasklaida fiksuoja aiškų vartotojų elgesio pokytį – po audros elektros generatorių paklausa parduotuvėse smarkiai išaugo, pardavėjų teigimu, kai kuriose kategorijose net iki 150 kartų daugiau nei įprastai. Tai rodo, kad dalis gyventojų į situaciją reagavo ne iš anksto, o tik pačiai bėdai jau ištikus.
Ką svarbu žinoti apie kompensacijas
Jei elektros tiekimas neatkuriamas ilgiau nei 72 valandas, vartotojui pagal galiojančią tvarką priklauso kompensacija. Po šios audros Energetikos ministerija papildomai siūlo skirti iki 200 eurų kompensacijas už patirtus nuostolius tiems gyventojams, kuriems elektros teko laukti ypač ilgai.
Kodėl verta pasiruošti iš anksto
Ekstremalūs orų reiškiniai pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis dažnesni, todėl klausimas apie namų ūkio pasirengimą trumpalaikiams ar ilgesniems elektros tiekimo sutrikimams tampa vis aktualesnis. Elektros generatoriai, powerbankai, žibalinės lempos ar tiesiog atsarginis vandens ir maisto atsargas turintis rinkinys gali smarkiai palengvinti tokias situacijas, ypač kaimo vietovėse, kur infrastruktūros atkūrimas užtrunka ilgiausiai.
Išvada
Praėjusio savaitgalio audra dar kartą priminė, kad elektros tiekimo sutrikimai gali paveikti gyvenimą kelioms dienoms, o pasiruošimas iš anksto – nesvarbu, ar tai generatorius, powerbankas, ar tiesiog atsarga švieselių ir vandens – gali tapti reikšmingu skirtumu krizės metu.