(galima pasirinkti iki 2 variantų)
Kodėl ši diena svarbi
Pasaulinę širdies dieną kasmet rugsėjo 29-ąją mini daugiau nei šimtas šalių. Ją inicijavo Pasaulinė širdies federacija, o tikslas paprastas: priminti, kad širdies ir kraujagyslių ligos – tarp jų miokardo infarktas, insultas ir širdies nepakankamumas – pasaulyje kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų gyvybių.
Kaip yra Lietuvoje
Pagal išankstinius Higienos instituto duomenis, 2025 metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc. visų mirusių moterų ir 44,8 proc. vyrų. Daugiausia mirčių abiem lytims sukėlė išeminė širdies liga: ji lėmė apie 60 proc. kraujotakos ligų atvejų tarp moterų ir apie 62 proc. tarp vyrų. Antroje vietoje – smegenų kraujagyslių ligos, tarp jų insultas.
Lietuva šioje srityje pastaraisiais metais yra išsiskyrusi neigiamai: 2022 metais mirtingumas nuo išeminės širdies ligos buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir kelis kartus viršijo ES vidurkį. Kraujotakos ligos ilgą laiką buvo ir pagrindinė mirties priežastis tarp žmonių iki 64 metų, taigi tai ne vien vyresnio amžiaus problema.
Yra ir geresnių žinių
Higienos instituto duomenimis, ir tarp vyrų, ir tarp moterų mirtingumas nuo kraujotakos ligų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Institutas tai sieja su gerėjančia prevencija, diagnostika ir gydymu – tai rodo, kad tendencija nėra neišvengiama.
Kas didina riziką
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras kaip pagrindines širdies ir kraujagyslių ligų priežastis įvardija rūkymą, cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, nutukimą ir oro taršą. Kardiologai Lietuvoje daugiausia dėmesio skiria dviem dalykams: aukštam kraujospūdžiui (arterinei hipertenzijai) ir kraujagyslių kalkėjimui, kurį lemia gyvenimo būdas – ypač mityba ir judėjimas.
Ką sako prevencijos duomenys
Higienos instituto teigimu, net apie 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, pakeitus gyvenimo įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą. Skaičius pateikiamas kaip bendras vertinimas, o ne pažadas kiekvienam žmogui, bet kryptis aiški: didžiausią dalį rizikos sudaro dalykai, kuriuos žmogus gali paveikti pats.
Ką galite padaryti nemokamai
Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose veikia Sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Ji skirta suaugusiesiems, kuriems yra šių ligų rizikos veiksnių, taip pat visiems, norintiems sustiprinti sveikatą. Registruotis galima savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure.
Kodėl klausiame būtent taip
Šįkart ne klausiame nuomonės apie sprendimą ar įstatymą – klausiame apie kasdienybę. Tokios apklausos rezultatai dažnai rodo įdomų atotrūkį: daugelis žino, ką reikėtų daryti, bet mažiau žmonių tai daro nuosekliai. Todėl pridėjome ir sąžiningą variantą „daug nedarau, bet norėčiau“ – be jo dalis skaitytojų nebūtų radę savęs sąraše.
Išvada
Širdies ligos Lietuvoje išlieka didžiausia sveikatos problema, bet duomenys rodo, kad rezultatas keičiasi, kai keičiasi prevencija. Didžioji dalis rizikos slypi kasdieniuose dalykuose: kiek judame, ką valgome, ar matuojame kraujospūdį, ar rūkome. Jei tarp pasirinkimų neradote nė vieno, kurį darote reguliariai, – tai gera proga tapti pirmu žingsniu.
Šis straipsnis skirtas informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiate spaudimą krūtinėje, dusulį ar kitus nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 112.