Loading ...Lietuvos muzika – 308,7 mln. eurų vertės: kodėl neeksportuojame nieko?
Vasario 23 d. pristatytas pirmasis išsamus Lietuvos muzikos industrijos ekonominis tyrimas „Lietuvos muzikos kapitalas” atskleidė paradoksą: viduje sektorius klesti, bet eksportas beveik neegzistuoja.
Kas atliko tyrimą?
Tyrimą atliko Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bendradarbiaudama su:
- Lietuvos muzikos verslo asociacija
- Asociacija M.A.M.A.
Metodika paremta Suomijos „Music Finland” modeliu ir pritaikyta Lietuvos kontekstui.
Pagrindiniai skaičiai:
Ekonominė vertė (2024):
- 308,7 mln. € – bendra vertė
- +13% – metinis augimas
Sektorių pasiskirstymas:
- Muzikos edukacija: 91,8 mln. € (29,7%)
- Viešasis sektorius: 96 mln. € (31,1%)
- Komercinė veikla: 120,6 mln. € (39,1%)
Pajamų augimas (2023–2024):
Bilietų pardavimai: +21% . Autorinis ir gretutinis atlygis: +16,4% . Streaming platformos (Spotify, Apple Music): +43%
Žmonės:
- 60 000+ veikiančių muzikos sektoriuje
- 18 000 profesionalų
- 43 000 mėgėjų
Muzikatai – didžiausia menininkų grupė Lietuvoje:
- 38% visų šalies menininkų – muzikos srityje
Pridėtinė vertė:
Vienas muzikos sektoriaus darbuotojas sukuria:
- 45 400 € pridėtinės vertės per metus
- Tai 7000 € daugiau nei šalies vidurkis
AGATA direktorė Agnė Begetė:
„Iki šiol apie muzikos industriją Lietuvoje kalbėdavome remdamiesi nuojauta ar pavieniais skaičiais. Šis tyrimas – pirmas bandymas sistemiškai pažvelgti į visą ekosistemą: finansus, menininkus, darbo vietas, auditorijos augimą.”
Didžiausia problema – eksportas
Tyrimas atskleidė šokiruojančius skaičius:
Lietuvos muzikos eksportas:
- 0,27 mln. € (2024)
- 0,09% visos industrijos vertės
Tai reiškia, kad beveik 100% Lietuvos muzikos industrijos pajamų – tik iš vidaus rinkos.
Palyginimas su Suomija ir Danija:
| Šalis | Gyventojų skaičius | Muzikos eksportas | % industrijos | Kartų skirtumas |
|---|---|---|---|---|
| 🇱🇹 Lietuva | 2,8 mln. | 0,27 mln. € | 0,09% | – |
| 🇫🇮 Suomija | 5,6 mln. | 138,8 mln. € | 9,7% | 514 kartų daugiau |
| 🇩🇰 Danija | 5,9 mln. | 228 mln. € | 10,4% | 844 kartus daugiau |
Suomija ir Danija – panaš aus dydžio šalys kaip Lietuva, bet jų muzikos eksportas šimtus kartų didesnis.
Kodėl taip yra?
Agnė Begetė:
„Skaičiai rodo paradoksą: turime veikiančią ekosistemą, augančias pajamas, talentingus kūrėjus, bet beveik nieko neeksportuojame. Tai ne talentų problema. Suomija ar Danija eksportuoja savo menininkus po visą pasaulį ne todėl, kad jų kūrėjai talentingesni, o todėl, kad turi nuoseklią eksporto strategiją.”
Kas trūksta Lietuvai?
1. Nuoseklios eksporto strategijos
Suomija ir Danija turi:
- Valstybės finansuojamas eksporto programas
- „Music Finland” – eksporto agentūra
- „Music Denmark” – eksporto agentūra
- Sistemingą atlikėjų pristatymą tarptautinėse mugėse
- Ryšių su užsienio promoteriais kūrimą
Lietuva:
- Nėra centralizuotos eksporto agentūros
- Nėra nuoseklios strategijos
- Atlikėjai veikia individualiai
2. Tikslinio valstybės finansavimo
Suomija ir Danija investuoja į:
- Tarptautinių festivalių dalyvavimą
- Užsienio turų organizavimą
- Tarptautinį marketingą
- Muzikos industrijos kontaktų kūrimą
Lietuva:
- Minimali parama eksportui
- Projektu pagrįstas finansavimas (trumpalaikis)
3. Infrastruktūros
Suomija ir Danija:
- Glaudūs ryšiai su tarptautiniais label’ais
- Streaming platformų partnerystės
- Tarptautiniai menedžeriai
Lietuva:
- Menkai išvystyta infrastruktūra
- Mažai tarptautinių ryšių
Kas yra Lietuvos muzikos industrija?
1. Muzikos edukacija (91,8 mln. €)
- Muzikos mokyklos
- Konservatorijos
- Muzikos akademija
- Privatūs mokymai
2. Viešasis sektorius (96 mln. €)
- Valstybės orkestrai
- Chorai
- Operos teatrai
- Valstybinis finansavimas
3. Komercinė veikla (120,6 mln. €)
- Koncertai
- Festivaliai
- Įrašų kompanijos
- Streaming platformos
- Radijo stotys
- Muzikos barai/klubai
- Autorių teisės
Kas veikia?
Vidinė ekosistema funkcionuoja puikiai . Pajamos auga sparčiai (bilietai +21%, streaming +43%) Profesionalų skaičius auga . Pridėtinė vertė aukšta
Kas neveikia?
Eksportas beveik neegzistuoja . Nėra eksporto strategijos . Nėra tikslinės paramos eksportui
Potencialo skaičiavimai
Jei Lietuva pasiektų Suomijos eksporto lygį (9,7%):
- Dabartinis eksportas: 0,27 mln. €
- Potencialus eksportas: ~30 mln. €
- Augimas: 111 kartų
Tai būtų:
- ~1000 naujų darbo vietų
- Milijonai eurų užsienio valiutos
- Lietuvos kultūros matomumas pasaulyje
Suomijos sėkmės istorijos:
1. Heavy metalas:
- Nightwish – pasaulinis fenomenas
- Children of Bodom – legendinė grupė
- HIM – tarptautiniai hitai
2. Klasikinė muzika:
- Jean Sibelius – pasaulinis kompozitorius
- Suomijos orkestrai gastroleoja visame pasaulyje
3. Popmuzika:
- Darude („Sandstorm”) – pasaulinis hitas
- The Rasmus – tarptautiniai hitai
Danijos sėkmės istorijos:
1. Popmuzika:
- Aqua („Barbie Girl”) – pasaulinis hitas
- MØ – tarptautinė pop žvaigždė
- Lukas Graham („7 Years”) – #1 daugelyje šalių
2. Elektroninė muzika:
- Stipri techno/house scena
Lietuvos talentai
Lietuva TURI talentų:
- Leon Somov & Jazzu
- Monika Liu („Sentimentai” – virš 30 mln. peržiūrų)
- The Roop (Eurovizija – 8 vieta, „Discoteque” – tarptautinis dėmesys)
- ba. (elektroninė muzika)
- Beissoul & Einius
Problema ne talentuose, o sistemoje.
Kas dabar?
AGATA planuoja:
- Kartoti tyrimą kasmet (2025, 2026, 2027…)
- Stebėti augimą/mažėjimą
- Identifikuoti problemas
- Siūlyti sprendimus
Kas reikalinga?
1. Valstybės lygmeniu: Kurti nacionalinę muzikos eksporto agentūrą (kaip „Music Finland”) . Tikslinai finansuoti eksporto projektus . Palengvinti tarptautinius kontaktus . Investuoti į tarptautinius festivalius
2. Industrijos lygmeniu: Bendradarbiauti (atlikėjai + label’ai + promoteriai) . Investuoti į tarptautinius menedžerius . Kurti tarptautinius ryšius
3. Atlikėjų lygmeniu: Kurti tarptautiškai patrauklią muziką . Investuoti į tarptautinį marketingą . Ieškoti užsienio partnerių
Ekspertų nuomonės
Palaikantys eksporto skatinimą:
- „Jei Suomija gali, kodėl Lietuva negali?”
- „Reikia valstybės strategijos”
- „30 mln. € eksportas – realus tikslas”
Skeptikai:
- „Lietuvių kalba – barjeras tarptautiniam sėkmei”
- „Per maža rinka pradžiai”
- „Reikia anglų kalba kurti muziką”
Išvada
Pirmas Lietuvos muzikos industrijos tyrimas atskleidė:
Sektorius stiprus viduje – 308,7 mln. € vertė . Pajamos auga – bilietai +21%, streaming +43% . Talentų turime – 18 000 profesionalų
BET eksportas beveik neegzistuoja – 0,27 mln. € (0,09%)
Suomija eksportuoja 514 kartų daugiau nei Lietuva.
Svarbiausia užduotis: Sukurti nacionalinę muzikos eksporto strategiją ir pasiekti bent Suomijos lygį (9,7% eksportas).
Jei pavyktų – 30 mln. € eksportas, ~1000 naujų darbo vietų, Lietuvos kultūros matomumas pasaulyje.
Tyrimas bus kartojamas kasmet. Laukiame 2027 m. rezultatų!