Loading ...Estija kasa griovius prieš tankus: ar Lietuva turėtų sekti pavyzdžiu?
Estija aktyviai stato Baltijos gynybos liniją – grioviai, bunkeriai, drakono dantys. O ką daro Lietuva? Ar mums reikia tokių įtvirtinimų?
Kas vyksta Estijoje?
2026 m. balandį Estijos gynybos pajėgų 2-oji pėstininkų brigada pradėjo kasti prieštankinius griovius Setumos regione – pietryčių Estijoje, palei sieną su Rusija.
Kur kasama?
- Privačioje žemėje – ūkininkų laukuose, miškų pakraščiuose
- Apie 20 km gynybinių griovių šiame ruože
- Trys gynybinės linijos numatyta
Kaip kompensuojama žemės savininkams?
- Išnuomotas žemes siūloma atleisti nuo žemės mokesčio
- Gyventojai sutinka – supranta grėsmę ir prioritetus
- „Jokios kitos išeities nėra, tik įtvirtinti savo kraštą”, – sako vietos bendruomenės
Kas dar statoma?
- „Drakono dantys” – betoniniai piramidžių formos blokuotojai, kuriuos galima greitai įrengti šalia griovių
- Laikomi išankstinio pozicionavimo vietose, prireikus – instaliuojama per kelias valandas
- Bunkeriai – 2024 m. paskelbta, kad Estija pastatys apie 600 bunkerių palei rytinę sieną
Kodėl tai efektyvu?
Estijos karininkas, brigados štabo inžinerijos kapitonas Hardo Tootsas:
„Ukrainos karo patirtis rodo, kad tose vietose, kur tokia gynybinė sistema buvo pastatyta, priešas jos neįveikė.”
Tai ne tuščios kalbos – Ukrainoje prieštankiniai grioviai, drakono dantys, minų laukai sustabdė Rusijos tankų atakas daugelyje ruožų.
Kas yra Baltijos gynybos linija?
2024 m. sausį Estija, Latvija, Lietuva paskelbė planą statyti Baltijos gynybos liniją (Baltic Defense Line) palei visą rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija.
Tikslas:
- Sulėtinti ar sustabdyti galimą Rusijos invaziją
- Laimėti laiko NATO pajėgoms atvykti
- Apsaugoti civilius gyventojus
Ką apima:
- Prieštankinius griovius
- Betoninius „drakono dantis”
- Bunkerius
- Minų laukus (karo atveju)
- Kliūčių zonas
- Pastiprintą pasienio infrastruktūrą
Kokia situacija Latvijoje?
Latvija taip pat aktyviai stato gynybinę liniją.
2025 m. Latvija pradėjo:
- Stiprinti rytinę sieną su Rusija
- Statyti bunkerius
- Įrengti stebėjimo sistemas
Latvijos gynybos ministras 2025 m. pareiškė: „Mes negalime leisti sau būti nepasirengę.”
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuva kol kas neturi aiškių prieštankinių griovių ar masinio bunkerių statybos planų.
Ką Lietuva daro?
Fizinė sienos tvora. 2021-2023 m. pastatyta ~550 km fizinė tvora palei Baltarusijos sieną (dygliuota viela, technin ės priemonės).
Bunkeriai ties Rusijos siena. Keli bunkeriai statyti Zarasų rajone ties Rusijos siena, bet ne masiškai.
Stebėjimo sistemos. Kameros, sensoriai, dronų aptikimo įranga.
Pasienio infrastruktūra. Keliai, apšvietimas, patruliavimo bazės.
Bet prieštankinių griovių – nėra.
Kodėl Lietuva neseka Estijos pavyzdžiu?
Kelios galimos priežastys:
Skirtinga geografija. Estija turi ilgesnę sieną su Rusija (~300 km), Lietuva – trumpesnę (~100 km su Rusija, ~680 km su Baltarusija). Bet Baltarusija irgi grėsmė.
Skirtingi prioritetai. Lietuva daugiau investuoja į oro gynybą (NASAMS, radarus), technologijas (dronų aptikimą), mobilią gynybą.
Lėšų trūkumas? Griovių kasimas, bunkerių statyba – brangu. Galbūt Lietuva prioritetizuoja kitas gynybos sritis.
Politinė valia. Estijoje politinė valia aiški – visi palaiko. Lietuvoje – diskusijos, bet sprendimų dar nėra.
Ar prieštankiniai grioviai efektyvūs šiuolaikiniame kare?
Argumentai UŽ:
Ukrainos patirtis. Rusijos tankai sustabdyti griovių, drakono dantų, minų laukų. Priešui tenka apeiti, o tai laimės laiko gynėjams.
Psichologinis efektas. Gynėjai jaučiasi saugesni, priešas – demoralizuotas. Matydamas įtvirtinimus, priešas gali atsisakyti pulti.
Laikas NATO pajėgoms. Jei Rusija užpultų Baltiją, NATO pajėgos atvyktų per kelias dienas ar savaites. Grioviai ir bunkeriai leistų išsilaikyti tol, kol atvyks pagalba.
Pigus sprendimas. Palyginti su tankais, naikintuvais, raketomis – griovių kasimas nebrangus.
Argumentai PRIEŠ:
Šiuolaikinis karas – oro erdvėje. Dronai, raketos, oro puolimai – prieš tai grioviai nepadeda. Prioritetas turėtų būti oro gynyba.
Lengvai apeinami. Priešas gali apeiti griovius, naudoti tiltus, užpildyti griovius žeme.
Statinė gynyba. XXI a. karo doktrina – mobili gynyba, ne statiški įtvirtinimai. Grioviai – XX a. koncepcija.
Brangu prižiūrėti. Grioviai užsipildo, reikia kasmet valyti, taisyti.
Lietuvos geografija. Lietuva – lygi, daug pelkių, miškų. Grioviai gali būti ne visur efektyvūs.
Ką sako Lietuvos ekspertai?
Krašto apsaugos ministerija oficialiai nesisako prieš griovius, bet prioritetas – oro gynyba, mobilios pajėgos, NATO integruotumas.
Ekspertai skyla:
Už griovius: Brigados generolas Valdemaras Rupšys (ats.) teigia, kad grioviai – efektyvi priemonė sulėtinti priešą. „Ukrainoje veikia – kodėl Lietuvoje neveiktų?”
Prieš griovius: Dalis ekspertų teigia, kad Lietuvai svarbiau investuoti į oro gynybą, dronų technologijas, cyber saugumą. „XXI a. karas – ne grioviuose.”
Kiek kainuotų Lietuvai?
Prieštankiniai grioviai: Apie 500-1000 EUR/km (kasyba, įrengimas).
Lietuva turi ~680 km sienos su Baltarusija + ~100 km su Rusija = ~780 km.
Jei kasti visur: 780 km × 1000 EUR = ~780 tūkst. EUR.
Tai nebrangu – mažiau nei vieno „Patriot” oro gynybos komplekso kaina (~1-1,5 mlrd. EUR).
Bunkeriai: Priklausomai nuo tipo – 50 tūkst. – 500 tūkst. EUR už bunkerį.
600 bunkerių (kaip Estija) × 200 tūkst. EUR = ~120 mln. EUR.
Ar turėtume statyti?
Scenarijus 1: Taip, būtinai.
Ukrainos patirtis aiški – grioviai veikia. Lietuva turėtų sekti Estijos pavyzdžiu ir statyti pilną gynybinę liniją palei Baltarusijos sieną.
Scenarijus 2: Taip, bet selektyviai.
Ne visą sieną, bet strategiškai svarbiuose ruožuose – pvz., Suvalkų koridoriaus link, ties pagrindiniais keliais.
Scenarijus 3: Ne, prioritetas – oro gynyba.
Lietuva turėtų investuoti į oro gynybą (NASAMS, radarus, dronus), o ne į XX a. griovius.
Kompromisas?
Lietuva galėtų:
- Pastatyti kelis strateginius ruožus su grioviais ir bunkeriais (ne visą sieną)
- Investuoti į oro gynybą tuo pačiu metu
- Pasiruošti greitai įrengti griovius karo atveju (turėti planus, techniką, vietas)
Išvada
Estija aktyviai kasa prieštankinius griovius ir stato bunkerius. Latvija taip pat.
Lietuva kol kas neturi aiškių planų masiškai kasti griovius.
Argumentai UŽ: Ukrainos patirtis, efektyvumas, pigumas, laikas NATO pajėgoms.
Argumentai PRIEŠ: Šiuolaikinis karas oro erdvėje, lengvai apeinami, statinė gynyba.
Kompromisas: Statyti selektyviai strateginiuose ruožuose + investuoti į oro gynybą.
Ar Lietuva seks Estijos pavyzdžiu? Priklausys nuo politinės valios ir gynybos prioritetų.