Loading ...Telefoniniai sukčiai 2026: kaip apsisaugoti ir neprarasti pinigų
Kiekvieną dieną Lietuvoje šimtai žmonių gauna skambučius iš sukčių. Kaip juos atpažinti ir ko niekada nedaryti?
Situacijos mastas Lietuvoje
Policijos statistika 2025 m.:
- Per 5000 telefoninių sukčiavimo atvejų užregistruota
- Virš 8 mln. eurų nuostolių
- Vidutinė auka praranda 1500-2000 eurų
- Daugiausia nukentėję – vyresni žmonės (60+), bet ne tik
2026 m. pirmąjį ketvirtį tendencija tęsiasi – sukčiai nesiliauja.
Populiariausios sukčiavimo schemos
1. Apsimetimas bankų darbuotojais
Kaip veikia:
Skambina tariamas banko darbuotojas. Sako, kad:
- Pastebėtas įtartinas sandoris jūsų sąskaitoje
- Reikia skubiai patvirtinti arba sustabdyti
- Prašo PIN kodo, slaptažodžių, vienkartinių kodų
- Arba prašo „persijungti į saugią liniją” ir iššaukia kitą numerį
Realybė: Bankai niekada neprašo PIN kodų, slaptažodžių telefonu. Tai klasikinis sukčiavimas.
2. „Mama/Tėti, sugedo telefonas”
Kaip veikia:
Gaunate WhatsApp ar Messenger žinutę nuo nežinomo numerio:
- „Mama/Tėti, tai aš, sugedo telefonas, šis laikinas numeris”
- „Labai skubu, turiu sumokėti sąskaitą, bet negaliu prisijungti prie banko”
- „Gali pervesti 500 EUR? Rytoj grąžinsiu”
Realybė: Tai ne jūsų vaikas. Sukčiai apsimeta artimaisiais.
3. Loterijos laimėjimas
Kaip veikia:
Skambina ir praneša, kad laimėjote loteriją, prizą, automobilį.
Bet kad gautumėte laimikį, reikia:
- Sumokėti mokesčius
- Pervesti administracinį mokestį
- Pateikti banko duomenis „laimėjimui pervesti”
Realybė: Jei nelošėte loterijos, negalėjote laimėti. Tai sukčiavimas.
4. Policijos/prokuroro skambutis
Kaip veikia:
Skambina tariamas policijos pareigūnas ar prokuroras:
- Jūsų artimasis įvėlė į nelaimę / nusikaltimą
- Reikia skubiai sumokėti užstatą / baudą
- Arba „jūsų tapatybė buvo panaudota nusikaltimui, reikia skubiai apsisaugoti”
Realybė: Policija niekada neprašo pinigų telefonu. Tai sukčiavimas.
5. Techninė pagalba / Microsoft / Google
Kaip veikia:
Skambina tariamas techninio palaikymo specialistas:
- „Jūsų kompiuteris užkrėstas virusu”
- „Reikia skubiai atsisiųsti programą ir išvalyti”
- Programėlė leidžia sukčiams valdyti jūsų kompiuterį ir pavogti duomenis
Realybė: Microsoft, Google neskambina atsitiktiniams žmonėms. Tai sukčiavimas.
Pagrindiniai RAUDONOSIOS VĖLIAVĖLĖS požymiai
Skambutis greičiausiai iš sukčių, jei:
Skuba ir spaudimas. „Skubiai!”, „Dabar!”, „Jei nepadarysite, prarasite pinigus!”
Prašo slaptažodžių / PIN kodų. Jokie bankai, įstaigos, policija to neprašo.
Reikalauja pervesti pinigus. Ypač į „saugią sąskaitą”, „laikinus numerius”, užsienio sąskaitas.
Nelaukta „pagalba”. Jūs neprasite pagalbos, bet jie staiga skambina „padėti”.
Nežinomas numeris. Ypač užsienio (+371, +48, +7 ir pan.) arba trumpieji numeriai.
Neleidžia pagalvoti. „Negalite baigti pokalbio”, „Negalite perskambinti”, „Tik aš galiu padėti”.
Prašo atsisiųsti programėles. AnyDesk, TeamViewer ar kitas nuotolinio valdymo programas.
Ką DARYTI, jei įtariate sukčius?
1. Užbaikite pokalbį
Nesijauskite nejaukiai – tiesiog užbaikite skambutį. Jūs neprivalote kalbėti.
2. Perskambinkite oficialiu numeriu
Jei skambino tariamas banko darbuotojas – perskambinkite banko numeriu, nurodytu jo svetainėje ar kortelėje.
Jei skambino tariamas policijos pareigūnas – perskambinkite 112 ir paklausite, ar tokia byla egzistuoja.
3. Nepateikite jokių duomenų
NIEKADA nepasakykite:
- PIN kodų
- Slaptažodžių
- Vienkartinių SMS kodų
- Banko kortelės CVV kodo
- Savo internetinės bankininkystės prisijungimų
4. Neatsisiųskite programėlių
Jei prašo atsisiųsti AnyDesk, TeamViewer ar panašias programas – atsisakykite. Tai leidžia sukčiams valdyti jūsų įrenginį.
5. Neperveskite pinigų
Jokie bankai, policija, prokurorai niekada neprašys pervesti pinigų telefonu.
6. Pasitikrinkite WhatsApp / Messenger žinutes
Jei gaunate žinutę nuo „vaiko” su nauju numeriu – paskambinkite senam numeriui ir patikrinkite.
Ką BANKAI tikrai daro?
Kad žinotumėte skirtumą:
Bankai DARO:
- Skambina, jei pastebėjo įtartiną veiklą
- Prašo patvirtinti ar atmesti konkrečius sandorius (bet ne pateikti slaptažodžius)
- Gali paprašyti atvykti į skyrių asmeniškai
Bankai NEDARO:
- Neprašo PIN kodų
- Neprašo slaptažodžių
- Neprašo SMS kodų
- Neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą”
- Neprašo atsisiųsti programėlių
- Neprašo „persijungti į saugią liniją”
Jei jau tapote auka – ką daryti?
1. Skubiai paskambinkite į banką – sustabdykite kortelę, užblokuokite sąskaitą.
2. Paskambinkite į policiją 112 – užregistruokite įvykį, gal pavyks susigrąžinti pinigus.
3. Keiskite visus slaptažodžius – internetinės bankininkystės, el. pašto, socialinių tinklų.
4. Praneškite artimiesiems – kad jie būtų budrūs, nes sukčiai gali bandyti susisiekti ir su jais.
Kaip apsisaugoti proaktyviai?
Dviejų faktorių autentifikavimas. Įjunkite visur, kur galima – bankininkystėje, el. pašte, socialiniuose tinkluose.
Budėkite socialiniuose tinkluose. Nepublikuokite per daug asmeninės informacijos – sukčiai ją naudoja.
Kalbėkite su artimaisiais. Ypač su vyresniais tėvais, seneliais – paaiškinkite schemas, įspėkite.
Neatsakykite į nežinomus numerius. Jei svarbu – perskambins arba paliks balso žinutę.
Tikrinkite siunčiamus emailus. Phishing emailai – dar viena sukčiavimo forma.
Kodėl žmonės vis tiek pasiduoda?
Psichologinis spaudimas. Sukčiai sukuria skubos jausmą, baimę, pasiduoti lengviau.
Pasitikėjimas autoritetu. Tariamas banko darbuotojas, policijos pareigūnas – žmonės linkę pasitikėti.
Technologinės spragos. Ne visi supranta, kaip veikia technologijos, todėl lengviau apgauti.
Emocinis ryšys. „Mama, aš bėdoje” – emociškai sunku atsisakyti padėti.
Išvada
Telefoniniai sukčiai – rimta problema Lietuvoje. Per 5000 atvejų, virš 8 mln. eurų nuostolių 2025 m.
Pagrindinis principas: jei abejojate – užbaikite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu.
Niekada neteikite:
- PIN kodų
- Slaptažodžių
- SMS kodų
- Neperveskite pinigų
- Neatsisiųskite programėlių
Būkite budrūs, kalbėkite su artimaisiais, apsaugokite save ir savo šeimą.