Loading ...Gegužės 3-ioji: antra pasaulyje Konstitucija, kuri nespėjo išgelbėti valstybės
235 metai nuo revoliucinio dokumento, kuris turėjo išgelbėti Lietuvą ir Lenkiją, bet spėjo galioti tik metus. Kodėl ši data vis dar svarbi?
Kas nutiko 1791 m. gegužės 3 d.?
Varšuvoje, Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Abiejų Tautų Respublikos) Ketverių metų seime (1788-1792), po intensyvių diskusijų ir slaptų derybų, buvo priimta Konstitucija.
Kodėl tai svarbu?
Tai buvo antra pasaulyje (po JAV 1787 m.) ir pirmą Europoje rašytinė šiuolaikinio tipo konstitucija.
Revoliucinis žingsnis to meto Europos kontekste – valdžių padalijimas, teisių įtvirtinimas, siekis modernizuoti valstybę.
Kodėl Konstitucija buvo reikalinga?
XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublika (ATR) buvo krizėje:
Silpna centrinė valdžia – liberum veto (teisė bet kuriam bajorui vetuoti Seimo sprendimus) paralyžavo valstybę.
Kaimynų kišimasis – Rusija, Prūsija, Austrija aktyviai diktuodavo politiką.
Pirmas padalijimas (1772 m.) – ATR prarado ~30% teritorijos.
Ekonominis atsilikimas – kol Vakarų Europa modernizavosi, ATR stagnavo.
Kas iniciavo reformas?
Ketverių metų seimas (1788-1792) – ilgiausias Seimas ATR istorijoje, sušauktas reformuoti valstybę.
Pagrindiniai veikėjai:
Stanislovas Augustas Poniatovskis – Lenkijos karalius, rėmęs reformas.
Ignotas Potockis – vienas Konstitucijos autorių, Lenkijos reformatorius.
Hugo Kołłątaj – švietėjas, filosofas, reformų ideologas.
Konstantinas Leonas Pociejus – Lietuvos kancleris, gynęs Lietuvos interesus.
Ką numatė Konstitucija?
Valdžių padalijimas:
- Įstatymų leidžiamoji – Seimas
- Vykdomoji – Karalius ir ministrų taryba
- Teisminė – teismai
Liberum veto panaikinimas – sprendimai priimami balsų dauguma, ne vienbalsiai.
Sosto paveldimumas – siekta stiprios monarchijos, ne renkamos (kurią kontroliuodavo kaimynai).
Miestiečių teisės – praplėstos teisės buržuazijai.
Valstiečių padėties gerinimas – ne panaikinta baudžiava, bet įtvirtinta valstybės apsauga nuo pernelyg didelės priespaudos.
Katalikų bažnyčios vaidmuo – išliko dominuojanti religija, bet toleruojamos kitos konfesijos.
Kodėl ji žlugo?
Konstitucija galiojo tik vienerius metus – iki 1792 m. gegužės.
Rusijos invazija (1792 m.):
Rusijos imperatorė Jekaterina II matė Konstituciją kaip grėsmę – stipri, nepriklausoma ATR – ne Rusijos interesai.
1792 m. gegužį Rusija įsiveržė į ATR, prasidėjo Rusijos-Lenkijos karas.
ATR kariuomenė (vadovaujama Tado Kosciuškos ir kunigaikščio Juzepo Poniatovskio) kovojo drąsiai, bet pervara per didelė.
Targowicos konfederacija:
Dalis konservatyvių bajorų, nepatenkintų reformomis, sudarė Targowicos konfederaciją ir pakvietė Rusiją padėti „atkurti seną tvarką”.
Išdavystė – bajorų elitas, gindamas savo privilegijas, parsiduotė Rusijai.
Antrasis padalijimas (1793 m.):
Rusija ir Prūsija padalijo dar didesnę ATR dalį.
Trečiasis padalijimas (1795 m.):
Rusija, Prūsija ir Austrija visiškai padalijo ATR.
Lietuva ir Lenkija išnyko iš Europos žemėlapio – iki 1918 m.
Ar Konstitucija galėjo išgelbėti valstybę?
Optimistai:
Jei Konstitucija būtų buvę įgyvendinta 10-20 metų – ATR galėjo modernizuotis, sustiprėti, išvengti padalijimo.
Skeptikai:
Konstitucija per vėlai – kaimynai jau per stiprūs, ATR vidaus problemos per gilios.
Net su Konstitucija, Rusijos-Prūsijos-Austrijos aljansu sunku kovoti.
Realistai:
Konstitucija buvo puiki idėja, bet neturėta laiko ją įgyvendinti. Istorija neturi „jei”.
Kodėl Gegužės 3-ioji vis dar svarbi?
Istorinė atmintis:
Lietuva ir Lenkija bendra istorija – ATR truko ~400 metų (1569-1795).
Gegužės 3-oji – simbolis bendros valstybės, reformų siekių, kovos už laisvę.
Pirmoji Europos konstitucija:
Tai įrodymas, kad Lietuva ir Lenkija buvo pažangios, siekė modernumo, nebuvo „atsilikusi Rytų Europa”.
Įkvėpimas laisvės kovoms:
XIX a. sukilimams (1830-1831, 1863-1864) – Gegužės 3-ioji buvo simbolis, prie kurio grįžta kovotojai už nepriklausomybę.
Kaip švenčiama Lietuvoje ir Lenkijoje?
Lenkijoje:
Gegužės 3-ioji – oficiali valstybinė šventė (nuo 1919 m., atnaujinta 1990 m.).
Vėliavos, paradai, prezidento kalba, koncertai.
Lietuvoje:
Oficialiai ne valstybinė šventė (oficialios – Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6).
Bet istorikai, mokslininkai, organizacijos mini kaip svarbią istorinę datą.
Lietuvos ir Lenkijos istorikai kartais bendrai rengia konferencijas, parodas, minėjimus.
2026 m. – 235-osios metinės:
Ne apvalus jubiliejus, bet vis tiek proga prisiminti.
2041 m. – 250-asis jubiliejus – greičiausiai bus dideli renginiai Lietuvoje ir Lenkijoje.
Ar Lietuva turėtų labiau švęsti?
Argumentai UŽ:
- Bendra istorija su Lenkija – svarbi ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai
- Antra pasaulyje Konstitucija – prestižas, galima pabrėžti Lietuvos pažangumą
- Istorinė atmintis – jaunoji karta turėtų žinoti
Argumentai PRIEŠ:
- Per daug švenčių – jau turime Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6, Mindaugo karūnavimas…
- Lietuva ir Lenkija – skirtingos valstybės – nereikia akcentuoti bendros praeities, kai dabar esame nepriklausomi
- Žlugo per metus – sunku švęsti kažką, kas neįvyko
Kas dar svarbu žinoti?
JAV konstitucija (1787) vs Gegužės 3-iosios (1791):
JAV konstitucija – pirmą pasaulyje.
Gegužės 3-iosios – antra pasaulyje, pirmą Europoje.
Prancūzijos konstitucija – 1791 m. rugsėjis – trečia pasaulyje, bet po Gegužės 3-iosios.
Lietuvos indėlis:
Nors Konstitucija dažniau vadinama „Lenkijos”, ji buvo Abiejų Tautų Respublikos – t.y. Lenkijos ir Lietuvos.
Lietuvos atstovai dalyvavo, gynė Lietuvos interesus (pvz., federacinio pobūdžio išsaugojimas).
Išvada
Gegužės 3-ioji – svarbi data Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.
1791 m. – antra pasaulyje konstitucija, revoliucinis dokumentas, siekęs modernizuoti valstybę.
Deja, galiavo tik metus – Rusijos invazija, Targowicos išdavystė, padalij imai.
Bet idėja išliko – įkvėpė XIX a. sukilimus, primena bendros valstybės laikus, pažangos siekį.
2026 m. gegužės 3 d. – 235-osios metinės – proga prisiminti, pamokyti vaikus, pagerbti istoriją.