Joninių dilema: pelnytas poilsis po mistinės nakties ar prabanga, kurios Lietuva negali sau leisti?
Kaskart artėjant vasaros saulėgrąžai, Lietuvoje atgimsta tie patys debatai: ar prieš dvidešimtmetį priimtas sprendimas įteisinti Jonines kaip nedarbo dieną pasiteisino? Vieniems tai – šventas reikalas ir galimybė puoselėti baltiškąsias Rasų tradicijas naktinėjant prie laužų, kitiems – tiesiog dar viena proga legaliai pratęsti savaitgalį gamtoje su šašlykų iešmais rankose.
Kol didžioji visuomenės dalis džiaugiasi papildomu vasaros laisvadieniu, verslo asociacijos ir ekonomistai neslepia skeptiško požiūrio. Skaičiuojama, kad viena papildoma nedarbo diena šalies biudžetui ir bendrajam vidaus produktui (BVP) kainuoja dešimtis milijonų eurų. Maža to, politiniuose užkulisiuose periodiškai atsiranda siūlymų šį laisvadienį „išmainyti“ į kitas atmintinas datas – pavyzdžiui, siūlant laisvą dieną suteikti per Sausio 13-ąją, tačiau atsisakant Joninių arba Gegužės 1-osios.
Tradicijų saugotojai atkerta, kad dvasinė tautos sveikata, bendrystė ir poilsis yra svarbesni už sausus ekonominius rodiklius. Be to, Joninės – viena giliausias šaknis turinčių mūsų identiteto švenčių.
O kaip manote jūs? Ar Joninės nusipelnė vietos mūsų raudonųjų kalendoriaus dienų sąraše, ar tai tik dar viena ekonominė našta valstybei? Išreikškite savo nuomonę balsavime!