Loading ...Kauno taryba atsisakė individualių ataskaitų: ar tai skaidrumo mažinimas, ar racionalizavimas?
Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuris sukėlė diskusijas apie politikų atskaitomybę gyventojams. Nuo šiol tarybos nariams nebereikės teikti individualių veiklos ataskaitų – pakaks bendrų lankomumo duomenų savivaldybės metinėje ataskaitoje.
Kas pasikeitė?
Pagal ankstesnę tvarką kiekvienas Kauno miesto tarybos narys turėjo bent kartą per metus pateikti veiklos ataskaitą gyventojams. Tai numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
Tačiau praktika rodė kitką. Iš 41 Kauno miesto tarybos nario savivaldybės puslapyje ataskaitas buvo įkėlę tik 16. Iš jų vos keli valdantieji.
Dabar taryba nusprendė, kad individualių ataskaitų nereikia. Vietoj jų bus renkami bendri lankomumo duomenys – kiek tarybos narys dalyvavo posėdžiuose, komitetų susitikimuose. Ši informacija bus skelbiama bendrojoje savivaldybės metinėje ataskaitoje.
Tarybos nariai vis dar galės teikti individualias ataskaitas, jei panorės – tai tampa savanoriška, o ne privaloma pareiga.
Valdančiųjų argumentai
Kauno vicemeras Andrius Palionis ginčija, kad tai būtų skaidrumo mažinimas. Priešingai – jis teigia, kad nauja tvarka užtikrins aiškesnę ir struktūriškesnę informaciją.
Palionis pabrėžia, kad lankomumo duomenys bus surenkti centralizuotai ir pateikti vienodai visiems tarybos nariams. Nebereikės tikėtis, ar politikas prisimins pateikti savo ataskaitą.
Valdantieji taip pat nurodo, kad senosios tvarkos niekas nevykdė. Jei dauguma ataskaitų nepateikė, ar prasminga išlaikyti formalią pareigą, kuri realybėje neveikia?
Opozicijos kritika
Opozicija įžvelgia kitą logiką. Tarybos narys Martynas Prievelis teigia, kad tarybos nario veikla neapsiriboja vien posėdžių lankomu.
Taip, lankomumas svarbus. Bet kas su gyventojų priėmimais? Su išsakytų problemų sprendimu? Su iniciatyvomis, kurias tarybos narys kėlė?
Visa tai neatsispindi lankomumo statistikoje. Lankomumas rodo, ar politikas atėjo į posėdį, bet nerodo, ką jis ten darė – ar tylėjo, ar aktyviai dalyvavo diskusijose.
Tarybos narė Audronė Jankuvienė dar griežtesnė. Ji vadina naują tvarką priedanga valdančiajai daugumai, kuri trejus metus neteikė jokių ataskaitų. Jos nuomone, tai per laisva įstatymo interpretacija.
Opozicija ketina individualias ataskaitas rengti ir toliau – savanoriškai.
Kaip veikia kaimyniniame Kauno rajone?
Kauno rajono savivaldybėje tvarka kitokia. Ten visi 27 tarybos nariai pernai pateikė veiklos ataskaitas. Jos skelbiamos internete ir prieinamos gyventojams.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigia, kad ataskaitų įpareigojimas didina tarybos narių veiklumą ir aktyvumą.
Jis pabrėžia: ataskaita turi parodyti ne tik kiek posėdžių buvai, bet kokiam komitete dalyvauji, kokį sprendimo projektą teikei, kokioje kitoje veikloje dalyvavai.
Tai sudaro slėgį politikams būti aktyvesniems, nes žino, kad metų pabaigoje turės atsiskaityti.
Ką mano ekspertai?
Vytauto Didžiojo universiteto viešojo administravimo profesorė Aistė Lazauskienė teigia, kad ataskaitose turėtų būti aiškiai matomas kiekvieno tarybos nario indėlis.
Nestačiau tik lankomumas. Ar tarybos narys pratylėjo ir pakėlė ranką, ar buvo klausimai, debatai, įsitraukimas, gyventojų nuomonės ištransliavimas?
Lankomumo statistika šito neparodys. Galima lankyti visus posėdžius ir nieko neveikti. Arba lankyti pusę posėdžių, bet būti labai aktyviam.
Ekspertė priduria, kad demokratijoje svarbi ne tik faktinė veikla, bet ir atskaitomybė – gebėjimas aiškiai paaiškinti gyventojams, ką veikei jų vardu.
Ką sako gyventojai?
LRT kalbinti Kauno gyventojai prisipažįsta, kad tarybos narių ataskaitų nėra skaitę.
Vienas vyras sakė: „Gal kiti žmonės būtų suinteresuoti turėti tokią informaciją, bet aš asmeniškai nesu.”
Kita moteris teigė: „Veiklos ataskaitos neskaičiau, bet kur meras atsiuntė tokį bukletuką, ką nuveikė Kaune, ką stato, ką daro, tai visą perskaičiau labai atidžiai.”
Tai rodo, kad gyventojai daugiau domisi bendromis aktualijomis – ką savivaldybė stato, ką keis – nei atskirų tarybos narių statistika.
Tačiau tai nereiškia, kad atskaitomybės nereikia. Net jei dauguma gyventojų neskaito, pati ataskaitų pareiga veikia kaip prevencija – politikai žino, kad gali būti paklausti.
Teisinė pusė
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato: „Tarybos narys ne rečiau kaip kartą per metus teikia veiklos ataskaitą savivaldybės gyventojams. Veiklos ataskaitos teikimo tvarką ir formą nustato savivaldybės taryba.”
Įstatymas aiškiai sako: veiklos ataskaitą teikti reikia. Bet formą ir tvarką nustato pati taryba.
Kauno taryba nusprendė, kad „forma” bus bendri lankomumo duomenys savivaldybės ataskaitoje. Ar tai atitinka įstatymo dvasią?
Priklausomai nuo interpretacijos. Įstatymas nenumato, kad ataskaita turi būti individuali, asmeninė, išsami. Bet ar lankomumo statistika gali būti laikoma „veiklos ataskaita”?
Juridiškai – galbūt taip. Faktiškai – abejotina.
Lyginamoji perspektyva
Kitose Lietuvos savivaldybėse tvarka įvairi:
Vilniaus miesto taryba – individualios ataskaitos teikiamos, skelbiamos savivaldybės puslapyje.
Klaipėdos miesto taryba – ataskaitos teikiamos, bet ne visi tarybos nariai jas skelbia.
Šiaulių miesto taryba – formaliai pareiga egzistuoja, praktiškai vykdoma nevienodai.
Problemos panašios visoje Lietuvoje – įstatymas numato pareigą, bet nėra efektyvaus vykdymo mechanizmo ar sankcijų už nevykdymą.
Galimi scenarijai
Kauno sprendimas gali turėti kelis padarinius:
Scenarijus 1: Niekas nepasikeis. Tie, kurie teikė ataskaitas, tęs tai daryti savanoriškai. Tie, kurie neteikė, ir toliau neteiks.
Scenarijus 2: Sumažės skaidrumas. Jei dauguma tarybos narių nesinaudos galimybe teikti savanoriškai, turėsime tik sausą lankomumo statistiką be turinio.
Scenarijus 3: Didės visuomenės spaudimas. Gyventojai gali pradėti reikalauti, kad tam tikri tarybos nariai vis tiek skelbtų ataskaitas – ypač priešrinkiminiu laikotarpiu.
Scenarijus 4: Kitos savivaldybės paseks Kauno pavyzdžiu. Jei įstatymas leidžia tokią interpretaciją, kodėl ne?
Išvada
Kauno miesto tarybos sprendimas keisti atsiskaitymo tvarką iškelia fundamentalų klausimą: kas svarbiau – formali tvarka, kurios niekas nevykdo, ar reali praktika, kuri veikia?
Valdantieji teigia racionalizuojantys sistemą. Opozicija kaltina mažinant skaidrumą. Tiesa greičiausiai kažkur per vidurį.
Realybė tokia: jei dauguma tarybos narių ataskaitų neteikė ir anksčiau, nauja tvarka tiesiog įteisina esamą praktiką. Bet ar tai gerai demokratijai?
Atskaitomybė – ne tik pareiga gyventojams, bet ir demokratijos kokybės rodiklis. Net jei gyventojai neskaito ataskaitų, jų egzistavimas reiškia, kad politikai žino – jie gali būti paklausti.
Kauno eksperimentas parodys, ar įmanoma užtikrinti skaidrumą be individualių ataskaitų, ar tai tiesiog lengvesnis kelias politikams išvengti atskaitomybės.