Kaip vertinate premijas viešajame sektoriuje?

Premijos viešajame sektoriuje Lietuvoje – nuolatinė diskusijų tema. Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2025 m. valstybės tarnautojams premijoms išmokėta apie 25-30 mln. eurų. Premijos gali sudaryti iki 100% pareigybės atlyginimo per metus, o kai kuriais atvejais – ir daugiau. Dažniausiai kritikuojami atvejai, kai premijos skiriamos politikams ir aukščiausio lygio valdininkams, nepaisant jokių aiškių pasiekimų. Pavyzdžiui, 2024 m. ministerijų vadovai ir viceministrai gavo premijų už „sėkmingą darbą”, nors visuomenė nesuprato, už ką būtent. Premijų skyrimo kriterijai dažnai neaiškūs, o sprendimai priimami uždarai. Šalininkai teigia, kad premijos būtinos konkurencingumui su privačiu sektoriumi ir gerai dirbančių darbuotojų motyvacijai. Kritikai įspėja, kad tai pinigų švaistymas ir skaidrumo stoka, ypač kai premijas gauna politiniai skiriami asmenys. Europos šalyse praktika įvairi – kai kur premijos naudojamos plačiai, o kai kur beveik neegzistuoja.

Ar pritariate, kad Lietuvoje ir toliau sezoniškai būtų persukamas laikas?

Lietuvoje kaip ir daugelyje ES šalių taikomas sezoninis laiko keitimas – pavasarį laikrodžiai persukti valandą į priekį (vasaros laikas), rudenį – valandą atgal (žiemos laikas). 2026 m. kovo 29 d. 3:00 val. laikrodžiai bus persukti į 4:00 val., o spalio 25 d. 4:00 val. bus grąžinti į 3:00 val. ES jau 2019 m. pasiūlė atsisakyti laiko keitimo, bet valstybės narės nepasiekė sutarimo, kuris laikas (žiemos ar vasaros) turėtų likti nuolat. Latvija ir Estija pasisako už žiemos laiko išsaugojimą, o Lietuva ilgą laiką neturėjo aiškios pozicijos. Mokslininkai įspėja, kad laiko keitimas kenkia sveikatai – sutrikdo biologinį ritmą, didina širdies ligų riziką, blogina miegą. Šalininkai teigia, kad vasaros laikas leidžia efektyviau naudoti dienai šviesą ir mažina elektros suvartojimą. Europos Komisija dar 2018 m. atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų nori atsisakyti laiko keitimo.

Kaip vertinate degalų kainų augimą Lietuvoje?

Degalų kainos Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį pasiekė naujus rekordus dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios vasario 28 d., Hormūzo sąsiaurio blokados ir Irano atakų prieš Saudo Arabijos bei Kuveito naftos objektus, naftos kainos pasaulinėje rinkoje šovė į viršų. Kovo trečiąją savaitę 95 benzinas Lietuvoje kai kuriose degalinėse jau kainuoja 1,81-1,85 EUR/l, dyzelinas – 2,22-2,27 EUR/l, o LPG dujos – 0,96-1,00 EUR/l. Tai apie 25-30 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Prezidentūra paskelbė, kad jei kainos toliau augs, bus teikiama parama gyventojams ir verslui. „Orlen Lietuva” parengusi planą išleisti degalų rezervus, tikimasi, kad tai turės teigiamos įtakos kainoms. Vežėjai ir ūkininkai skundžiasi, kad augančios degalų kainos grasina jų veiklai – kai kurie svarsto stabdyti operacijas.

Kaip vertinate Lietuvos kelių kokybę?

2026 m. Lietuvos keliams skiriama 615,2 mln. eurų – 32 mln. eurų daugiau nei 2025 m. Vyriausybė padidino finansavimą kelių priežiūrai, prioritetą teikiant „dešiniojo rato” provėžų tvarkymui ir blogiausios būklės ruožų remontui. Planuojama sutvarkyti beveik 2000 km kelių naudojant skaitmenines technologijas defektams aptikti. Lietuvos transporto saugos administracijai skiriama rekordinė 1,9 mln. eurų suma (7 kartus daugiau nei pernai) sunkiasvorio transporto kontrolei stiprinti – programa „STOP kelių gadinimui” numato patikrinimus ištisą parą, ne tik darbo valandomis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad Lietuvos keliai „visiškai susidėvėję” dėl ilgalaikio netolygaus finansavimo, infliacijos ir perkrautų sunkvežimių. Vienas perkrautas sunkvežimis padaro tiek pat žalos, kiek šimtai ar tūkstančiai lengvųjų automobilių. Blogos būklės tiltų ir viadukų yra per 140 iš 1580.