Dienos Klausimas
Ar Lietuva turėtų prisidėti prie saugios laivybos užtikrinimo Hormūzo sąsiauryje?
Šešios Vakarų sąjungininkės – JK, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Italija ir Nyderlandai – kovo 19 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo prisidėti prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauriu. Po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, prasidėjusio vasario 28 d., Iranas faktiškai blokuoja sąsiaurį – įstrigę apie 3200 laivų ir 20 000 jūreivių. Per sąsiaurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. 23 komerciniai laivai pranešė apie užpuolimus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino NATO ir kitas galybes padėti atverti sąsiaurį, tačiau daugelis šalių vengia siųsti karo laivus dėl didelio grėsmės lygio. JK išsiuntė nedidelį skaičių karinių planuotojų į JAV centrinę vadovybę. Lietuvai kyla klausimas: ar prisidėti simboliškai ar likti nuošalyje, nes tai nėra Baltijos regionas?
Kaip turėtų keistis atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba?
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl grynųjų pinigų ribojimo pokyčių. Šiuo metu galioja 5000 eurų riba atsiskaitymams grynaisiais tarp verslo ir fizinių asmenų. Finansų ministerija svarsto šios ribos mažinimą iki 1000-3000 eurų, siekdama efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Pagal galiojančius įstatymus, fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti bet kokia suma grynaisiais, tačiau verslui taikomas 5000 eurų limitas. Kai kurios ES šalys jau turi griežtesnius ribojimus: Prancūzija ir Ispanija – 1000 eurų, Graikija – 500 eurų, o Vokietija ribos išvis neturi. Diskusijose dalyvauja trys pagrindinės pozicijos: vieni siūlo ribą mažinti kovai su šešėliu, kiti teigia, kad dabartinė riba optimali, o treti argumentuoja, kad ribos turėtų būti didesnės arba jų išvis neturėtų būti, nes tai riboja asmeninę laisvę. Vyresnio amžiaus žmonėms ir kaimo vietovėms elektroninė bankinkyste mažiau prieinama.
Ar pritartumėte idėjai, kad darbdavys turėtų apmokėti darbuotojų susitikimus su draugais ar šeima?
Švedijos didžiausias vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” 2026 m. pradėjo bandomąjį projektą – 4000 darbuotojų visoje šalyje gauna papildomą apmokamą laiką susitikimams su draugais ar šeima. Kiekvienas darbuotojas turi teisę 15 minučių per savaitę (arba valandą per mėnesį) skirti socialinėms veikloms – telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su artimaisiais. Be to, skiriama 1000 kronų (apie 93 eurus) per metus socialinių veiklų išlaidoms padengti. Tai ne vienintelė tokia iniciatyva Švedijoje – prieš penkerius metus farmacijos gigantė „AstraZeneca” sutrumpino darbo savaitę nuo 40 iki 35 valandų nepakeitusi atlyginimų, siekdama pagerinti darbuotojų laimės indeksą. Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo. Lietuvoje požiūris į darbuotojų asmeninį laiką gerėja – vis daugiau įmonių skiria papildomų apmokamo poilsio dienų, nors tokios iniciatyvos kaip „draugystės valanda” kol kas nėra paplitusios
Kaip vertinate meškų sugrįžimą į Lietuvos miškus?
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kamera kovo 15-16 d. naktį Šimonių girioje užfiksavo rudąjį lokį. Tai jau trečioji meška, užfiksuota šį pavasarį Lietuvoje. Pirmoji pasirodė Ignalinos rajone kovo 5 d., antroji – Šimonių girioje kovo 9 d. Draugijos pirmininkas Laimonas Daukša teigia, kad meškų skaičius Lietuvoje palengva didėja – iš viso jų čia gali nuolat gyventi 10-20. Specialūs žemėlapiai meskos.lt ir meskuzemelapis.lt leidžia stebėti, kur Lietuvoje užfiksuotos meškos, jų pėdsakai ar apsilankymai. Rudieji lokiai Lietuvoje pradeda budėti paprastai kovo pradžioje, kai oro temperatūra kyla virš 0°C. Motinos su jaunikliais budi pirmosios, vienišiai patinai – paskutiniai. Meškos Lietuvoje migruoja iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pavojingos žmonėms jos nėra, tačiau susitikimo atveju rekomenduojama laikytis atstumo ir netrukdyti gyvūno.
Ar tikite, kad lėktuvų pėdsakai danguje yra chemtreilai?
Socialiniuose tinkluose vėl kaista diskusijos apie baltus pėdsakus, kuriuos danguje palieka lėktuvai. Vieni tvirtina – tai paprasčiausiai kondensacijos pėdsakai, vandens garai. Kiti užtikrinti – chemtreilai, slapta programa žmonėms kontroliuoti, orui manipuliuoti ar populiacijai mažinti. Ši sąmokslo teorija populiari dešimtmečius, nors mokslininkai aiškina: jokių įrodymų nėra. Fizika paprasta – karštos variklio išmetamosios dujos susiduria su šalčiu 10 km aukštyje, vandens garai virsta ledo kristalais. Kodėl vieni pėdsakai išnyksta greitai, kiti išlieka valandas? Oro drėgmė. Drėgname ore pėdsakai plečiasi, sausame – išnyksta. 2016 m. apklausti 77 atmosferos mokslininkai – 76 atsakė, kad niekada nerado įrodymų apie slaptą purškimą. Teorija populiari Facebook grupėse, ypač „Orai ir klimatas Lietuvoje”, kur po kiekvieno giedro dangaus vyksta debatai.
Ar dalyvausite Šv. Patriko dienos šventėje Užupyje?
kovo 14 dieną, Užupio Respublika nusidažys smaragdiniais atspalviais – vilniečiai kviečiami į tradicinę Šv. Patriko dienos šventę. Renginio globėja – Airijos Respublikos ambasadorė Séadhna MacHugh. Nuo 14:00 valandos prie Užupio tilto susirinkusius pasitiks DJ Leprechaun, o vėliau pasirodymą surengs iš Airijos atvykusi grupė Los Paddys. Apie 15:00 valandą įvyks pagrindinė kulminacija – Vilnelės upės dažymas žaliai, kuris truks apie pusvalandį. Planuojamas spalvingas baidarių paradas su Airijos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Organizatoriai ragina vilniečius pasipuošti žaliais akcentais. Dažai, naudojami upės dažymui, yra visiškai nekenksmingi, biologiškai savaime suyrantys – tokius pat naudoja Lietuvos šilumininkų įmonės nuotėkiams fiksuoti. Po oficialios dalies šventė tęsis sostinės baruose – Užupio kavinėje, Pianoman, Gringo, Portobello ir Kernagis.
Ar pritariate Kauno miesto tarybos sprendimui atsisakyti individualių veiklos ataskaitų?
Kauno miesto taryba kovo 11 d. nusprendė keisti politikų atsiskaitymo su gyventojais tvarką. Dabar užteks lankomumo duomenų bendroje savivaldybės ataskaitoje, nebent pats tarybos narys norės savo veiklą pristatyti papildomai. Iš 41 Kauno tarybos nario savivaldybės puslapyje ataskaitas buvo įkėlę tik 16, iš jų vos keli valdantieji. Opozicija kritikuoja sprendimą – teigia, kad vien lankomumo statistika nepakankama, nes tarybos nario veikla apima ne tik posėdžius, bet ir gyventojų priėmimus bei problemų sprendimą. Vicemeras Andrius Palionis teigia, kad pakeitimas padarytas tam, kad informacija būtų aiškesnė ir struktūriškesnė. Kauno rajono tarybos nariai ataskaitas skelbia internete ir pernai jas pateikė jau visi. VDU profesorė teigia, kad ataskaitose turėtų būti matomas kiekvieno tarybos nario indėlis – ne tik lankomumas, bet ir debatai, klausimai, gyventojų nuomonės.
Kaip vertinate naują „Tele2“ mokestį už e. sąskaitos pateikimą bankui?
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pranešė, kad nuo balandžio klientams bus taikomas 0,59 € mokestis už e. sąskaitos pateikimą bankui. Bendrovė teigia, kad taip padengiami bankų ir administravimo kaštai.