Dienos Klausimas

Ar pritariate, kad Lietuvoje ir toliau sezoniškai būtų persukamas laikas?

pagal

Lietuvoje kaip ir daugelyje ES šalių taikomas sezoninis laiko keitimas – pavasarį laikrodžiai persukti valandą į priekį (vasaros laikas), rudenį – valandą atgal (žiemos laikas). 2026 m. kovo 29 d. 3:00 val. laikrodžiai bus persukti į 4:00 val., o spalio 25 d. 4:00 val. bus grąžinti į 3:00 val. ES jau 2019 m. pasiūlė atsisakyti laiko keitimo, bet valstybės narės nepasiekė sutarimo, kuris laikas (žiemos ar vasaros) turėtų likti nuolat. Latvija ir Estija pasisako už žiemos laiko išsaugojimą, o Lietuva ilgą laiką neturėjo aiškios pozicijos. Mokslininkai įspėja, kad laiko keitimas kenkia sveikatai – sutrikdo biologinį ritmą, didina širdies ligų riziką, blogina miegą. Šalininkai teigia, kad vasaros laikas leidžia efektyviau naudoti dienai šviesą ir mažina elektros suvartojimą. Europos Komisija dar 2018 m. atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų nori atsisakyti laiko keitimo.

Kaip vertinate degalų kainų augimą Lietuvoje?

pagal

Degalų kainos Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį pasiekė naujus rekordus dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios vasario 28 d., Hormūzo sąsiaurio blokados ir Irano atakų prieš Saudo Arabijos bei Kuveito naftos objektus, naftos kainos pasaulinėje rinkoje šovė į viršų. Kovo trečiąją savaitę 95 benzinas Lietuvoje kai kuriose degalinėse jau kainuoja 1,81-1,85 EUR/l, dyzelinas – 2,22-2,27 EUR/l, o LPG dujos – 0,96-1,00 EUR/l. Tai apie 25-30 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Prezidentūra paskelbė, kad jei kainos toliau augs, bus teikiama parama gyventojams ir verslui. „Orlen Lietuva” parengusi planą išleisti degalų rezervus, tikimasi, kad tai turės teigiamos įtakos kainoms. Vežėjai ir ūkininkai skundžiasi, kad augančios degalų kainos grasina jų veiklai – kai kurie svarsto stabdyti operacijas.

Kaip vertinate Lietuvos kelių kokybę?

pagal

2026 m. Lietuvos keliams skiriama 615,2 mln. eurų – 32 mln. eurų daugiau nei 2025 m. Vyriausybė padidino finansavimą kelių priežiūrai, prioritetą teikiant „dešiniojo rato” provėžų tvarkymui ir blogiausios būklės ruožų remontui. Planuojama sutvarkyti beveik 2000 km kelių naudojant skaitmenines technologijas defektams aptikti. Lietuvos transporto saugos administracijai skiriama rekordinė 1,9 mln. eurų suma (7 kartus daugiau nei pernai) sunkiasvorio transporto kontrolei stiprinti – programa „STOP kelių gadinimui” numato patikrinimus ištisą parą, ne tik darbo valandomis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad Lietuvos keliai „visiškai susidėvėję” dėl ilgalaikio netolygaus finansavimo, infliacijos ir perkrautų sunkvežimių. Vienas perkrautas sunkvežimis padaro tiek pat žalos, kiek šimtai ar tūkstančiai lengvųjų automobilių. Blogos būklės tiltų ir viadukų yra per 140 iš 1580.

Ar Lietuva turėtų prisidėti prie saugios laivybos užtikrinimo Hormūzo sąsiauryje?

pagal

Šešios Vakarų sąjungininkės – JK, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Italija ir Nyderlandai – kovo 19 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo prisidėti prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauriu. Po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, prasidėjusio vasario 28 d., Iranas faktiškai blokuoja sąsiaurį – įstrigę apie 3200 laivų ir 20 000 jūreivių. Per sąsiaurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. 23 komerciniai laivai pranešė apie užpuolimus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino NATO ir kitas galybes padėti atverti sąsiaurį, tačiau daugelis šalių vengia siųsti karo laivus dėl didelio grėsmės lygio. JK išsiuntė nedidelį skaičių karinių planuotojų į JAV centrinę vadovybę. Lietuvai kyla klausimas: ar prisidėti simboliškai ar likti nuošalyje, nes tai nėra Baltijos regionas?

Kaip turėtų keistis atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba?

pagal

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl grynųjų pinigų ribojimo pokyčių. Šiuo metu galioja 5000 eurų riba atsiskaitymams grynaisiais tarp verslo ir fizinių asmenų. Finansų ministerija svarsto šios ribos mažinimą iki 1000-3000 eurų, siekdama efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Pagal galiojančius įstatymus, fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti bet kokia suma grynaisiais, tačiau verslui taikomas 5000 eurų limitas. Kai kurios ES šalys jau turi griežtesnius ribojimus: Prancūzija ir Ispanija – 1000 eurų, Graikija – 500 eurų, o Vokietija ribos išvis neturi. Diskusijose dalyvauja trys pagrindinės pozicijos: vieni siūlo ribą mažinti kovai su šešėliu, kiti teigia, kad dabartinė riba optimali, o treti argumentuoja, kad ribos turėtų būti didesnės arba jų išvis neturėtų būti, nes tai riboja asmeninę laisvę. Vyresnio amžiaus žmonėms ir kaimo vietovėms elektroninė bankinkyste mažiau prieinama.

Ar pritartumėte idėjai, kad darbdavys turėtų apmokėti darbuotojų susitikimus su draugais ar šeima?

pagal

Švedijos didžiausias vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” 2026 m. pradėjo bandomąjį projektą – 4000 darbuotojų visoje šalyje gauna papildomą apmokamą laiką susitikimams su draugais ar šeima. Kiekvienas darbuotojas turi teisę 15 minučių per savaitę (arba valandą per mėnesį) skirti socialinėms veikloms – telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su artimaisiais. Be to, skiriama 1000 kronų (apie 93 eurus) per metus socialinių veiklų išlaidoms padengti. Tai ne vienintelė tokia iniciatyva Švedijoje – prieš penkerius metus farmacijos gigantė „AstraZeneca” sutrumpino darbo savaitę nuo 40 iki 35 valandų nepakeitusi atlyginimų, siekdama pagerinti darbuotojų laimės indeksą. Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo. Lietuvoje požiūris į darbuotojų asmeninį laiką gerėja – vis daugiau įmonių skiria papildomų apmokamo poilsio dienų, nors tokios iniciatyvos kaip „draugystės valanda” kol kas nėra paplitusios

Kaip vertinate meškų sugrįžimą į Lietuvos miškus?

pagal

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kamera kovo 15-16 d. naktį Šimonių girioje užfiksavo rudąjį lokį. Tai jau trečioji meška, užfiksuota šį pavasarį Lietuvoje. Pirmoji pasirodė Ignalinos rajone kovo 5 d., antroji – Šimonių girioje kovo 9 d. Draugijos pirmininkas Laimonas Daukša teigia, kad meškų skaičius Lietuvoje palengva didėja – iš viso jų čia gali nuolat gyventi 10-20. Specialūs žemėlapiai meskos.lt ir meskuzemelapis.lt leidžia stebėti, kur Lietuvoje užfiksuotos meškos, jų pėdsakai ar apsilankymai. Rudieji lokiai Lietuvoje pradeda budėti paprastai kovo pradžioje, kai oro temperatūra kyla virš 0°C. Motinos su jaunikliais budi pirmosios, vienišiai patinai – paskutiniai. Meškos Lietuvoje migruoja iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pavojingos žmonėms jos nėra, tačiau susitikimo atveju rekomenduojama laikytis atstumo ir netrukdyti gyvūno.

Ar tikite, kad lėktuvų pėdsakai danguje yra chemtreilai?

pagal

Socialiniuose tinkluose vėl kaista diskusijos apie baltus pėdsakus, kuriuos danguje palieka lėktuvai. Vieni tvirtina – tai paprasčiausiai kondensacijos pėdsakai, vandens garai. Kiti užtikrinti – chemtreilai, slapta programa žmonėms kontroliuoti, orui manipuliuoti ar populiacijai mažinti. Ši sąmokslo teorija populiari dešimtmečius, nors mokslininkai aiškina: jokių įrodymų nėra. Fizika paprasta – karštos variklio išmetamosios dujos susiduria su šalčiu 10 km aukštyje, vandens garai virsta ledo kristalais. Kodėl vieni pėdsakai išnyksta greitai, kiti išlieka valandas? Oro drėgmė. Drėgname ore pėdsakai plečiasi, sausame – išnyksta. 2016 m. apklausti 77 atmosferos mokslininkai – 76 atsakė, kad niekada nerado įrodymų apie slaptą purškimą. Teorija populiari Facebook grupėse, ypač „Orai ir klimatas Lietuvoje”, kur po kiekvieno giedro dangaus vyksta debatai.