Loading ...„Skaičių derinys 420 jau seniai peržengė Kalifornijos vidurinių mokyklų kiemų ribas ir tapo globaliu simboliu. Nors Lietuvoje diskusijos apie kanapių dekriminalizavimą Seimo koridoriuose vyksta vangiai ir dažnai atsimuša į moralines sienas, gatvės kultūroje ši diena nelieka nepastebėta.
Vieniems ši data asocijuojasi su kova už asmeninę laisvę ir medicininę naudą, kitiems – su viešosios tvarkos pažeidimais ir pavojumi visuomenės sveikatai. Kol pasaulio sostinėse šią dieną vyksta festivaliai, Lietuvoje vis dar klausiame: ar mes draudžiame, nes bijome, ar draudžiame, nes saugome? O gal šis judėjimas jums tėra dar vienas interneto mados reikalas?“
Ketveri metai kalbų apie kanapių dekriminalizavimą Lietuvoje ir vėl gauname beveik nieką.
Pirminis 2022 m. judėjimas buvo pristatomas kaip realus mažo kiekio kanapių dekriminalizavimas. Idėja buvo aiški: mažas kiekis be platinimo, administracinė atsakomybė, bauda, jokio baudžiamojo proceso ir jokio kriminalinio šešėlio už dalyką, kuris Vilniuje jau seniai nebėra kažkokia pogrindinė retenybė.
Tada viskas užstrigo metams. Buvo komitetai, procedūros, atidėliojimai, gražūs pažadai ir eilinis politinis tempimas. Dabar tai, kas buvo rodoma kaip dekriminalizavimas, pavirto į XVP-177 ir XVP-176 paketą su startu 2027 m. sausio 1 d. Ir čia jau kalbame ne apie normalų administracinį modelį, o apie žalos mažinimo imitaciją baudžiamosios teisės viduje.
Pagal šią kryptį žmogus vis tiek lieka baudžiamosios teisės sistemoje. Reikia prisipažinti, eiti į gydymą jei nustatoma priklausomybė arba į kursus jei priklausomybė nenustatoma. Tada galbūt būsi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei per tą laikotarpį vėl pagauna, viskas gali grįžti atgal. Kaip ir su laidavimu, vėl turime tą patį vienų metų šešėlį, vėl sąlyginį pasitikėjimą, vėl grasinimą, kad jei paslysi, viskas bus atšaukta. Jau dabar egzistuoja sprendimai kaip laidavimas, todėl šitas naujas kelias tik dar labiau primena seną logiką su nauju pavadinimu.
Paprastam kanapių vartotojui tai praktiškai vienkartinis šansas būti apdorotam sistemos, o ne normalus sprendimas. Jei žmogus nėra priklausomas, kodėl jis turi eiti į kažkokius privalomus kursus dėl kanapių? Jei problema yra baudžiamoji atsakomybė už mažą kiekį, kodėl sprendimas vėl sukasi aplink baudžiamąją teisę?
Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija šiuo klausimu nuosekliai nuvylė. Buvo daug kalbų apie laisvę, modernią valstybę ir racionalią narkotikų politiką, bet realybėje ketveri metai judėjimo baigiasi tuo, kad normalus dekriminalizavimas pakeičiamas sąlyginiu atleidimu, kursais, gydymo rėmais ir baime, kad vienas naujas įvykis viską panaikins.
Tai daro daugiau žalos nei naudos, nes politikai galės apsimesti, kad problema išspręsta. Galės sakyti, kad priėmė reformą, kad pajudėjo į priekį, kad atsirado humaniškesnis kelias. O tikras klausimas liks ten pat: kada mažas kanapių kiekis be platinimo bus išimtas iš baudžiamosios teisės ir perkeltas į administracinį lygmenį?
Jei toks tempas yra progresas, tai normalaus dekriminalizavimo ir legalizavimo teks laukti dar keliasdešimt metų.