Aktualijos

Klausimai apie tai, kas vyksta dabar – Lietuvoje ir pasaulyje. Greita reakcija į temas, apie kurias kalba visi.

Ar pritartumėte idėjai, kad darbdavys turėtų apmokėti darbuotojų susitikimus su draugais ar šeima?

pagal

Švedijos didžiausias vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” 2026 m. pradėjo bandomąjį projektą – 4000 darbuotojų visoje šalyje gauna papildomą apmokamą laiką susitikimams su draugais ar šeima. Kiekvienas darbuotojas turi teisę 15 minučių per savaitę (arba valandą per mėnesį) skirti socialinėms veikloms – telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su artimaisiais. Be to, skiriama 1000 kronų (apie 93 eurus) per metus socialinių veiklų išlaidoms padengti. Tai ne vienintelė tokia iniciatyva Švedijoje – prieš penkerius metus farmacijos gigantė „AstraZeneca” sutrumpino darbo savaitę nuo 40 iki 35 valandų nepakeitusi atlyginimų, siekdama pagerinti darbuotojų laimės indeksą. Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo. Lietuvoje požiūris į darbuotojų asmeninį laiką gerėja – vis daugiau įmonių skiria papildomų apmokamo poilsio dienų, nors tokios iniciatyvos kaip „draugystės valanda” kol kas nėra paplitusios

Ar dalyvausite Šv. Patriko dienos šventėje Užupyje?

pagal

kovo 14 dieną, Užupio Respublika nusidažys smaragdiniais atspalviais – vilniečiai kviečiami į tradicinę Šv. Patriko dienos šventę. Renginio globėja – Airijos Respublikos ambasadorė Séadhna MacHugh. Nuo 14:00 valandos prie Užupio tilto susirinkusius pasitiks DJ Leprechaun, o vėliau pasirodymą surengs iš Airijos atvykusi grupė Los Paddys. Apie 15:00 valandą įvyks pagrindinė kulminacija – Vilnelės upės dažymas žaliai, kuris truks apie pusvalandį. Planuojamas spalvingas baidarių paradas su Airijos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Organizatoriai ragina vilniečius pasipuošti žaliais akcentais. Dažai, naudojami upės dažymui, yra visiškai nekenksmingi, biologiškai savaime suyrantys – tokius pat naudoja Lietuvos šilumininkų įmonės nuotėkiams fiksuoti. Po oficialios dalies šventė tęsis sostinės baruose – Užupio kavinėje, Pianoman, Gringo, Portobello ir Kernagis.

Kaip šiemet minėsite Kovo 11-ąją?

pagal

2026 m. kovo 11 d., trečiadienį, Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Vilniuje vyks centrinės ceremonijos: 10 val. iškilmingas minėjimas Seime, 12 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje, 12.35 val. eitynės Gedimino prospektu, 13.30 val. Šv. Mišios arkikatedroje. Visas šias iškilmes tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA. Gedimino pilies bokšte vyks Lietuvos simbolių gamybos dirbtuvės ir teminės ekskursijos. 14 val. prasidės nemokamos ekskursijos po Vilniaus Senamiestį 11 kalbų. Kaune 12 val. vyks iškilmingos ceremonijos, karinės technikos paroda, daugelis muziejų bus nemokami. Klaipėdoje 14 val. Pilies muziejuje poeziją skaitys Gintaras Grajauskas ir Marijus Šidlauskas, 15 val. Žvejų rūmuose tautiškos muzikos šventė, 17 val. Teatro aikštėje koncertas su Viktoru Papru. Rumšiškėse renginys „Dainuojanti revoliucija”, prie laivo-muziejaus „Sūduvis” 12 val. bus pristatyta laivo „Prezidentas Smetona” vėliava. Renginiai vyks visuose Lietuvos miestuose.

Ar lankysitės Kaziuko mugėje šiemet?

pagal

2026 m. kovo 6-8 dienomis Vilniaus senamiesčio gatves vėl užlies Kaziuko mugė – viena seniausių ir populiariausių Lietuvos tradicijų. Šiemet mugė skirta meduoliams – širdelės formos meduoliai taps šventės simboliu, o senoliai sakydavo: „neparsinešei meduolio, vadinasi, Kaziuke nebuvai!” Mugėje veiks linksmi muzikantai ir artistai, amatininkai, prekeiviai, bus galima ragauti gardžiausių skanėstų. Šventės akcentas – senojo 1827 metų jomarko rekonstrukcija Katedros aikštėje, kur bus atkurtas tikrosios Kaziuko mugės pradžios Vilnius. Šis renginys ypač svarbus, nes artėja Kaziuko mugės 200-tasis jubiliejus – 1827 m. kovo 4 d. įvyko pirmoji oficialioji Kaziuko mugė Vilniuje. Kasmet mugę aplanko šimtai tūkstančių lankytojų, o pernai (2025 m.) čia apsilankė apie 250-300 tūkst. žmonių per tris dienas.

Ar lankysitės Vilniaus knygų mugėje šiemet?

pagal

2026 m. vasario 26 – kovo 1 dienomis LITEXPO vyks Vilniaus knygų mugė – didžiausias metų knygų ir kultūros renginys Lietuvoje. Keturias dienas mugėje vyks daugiau nei 500 renginių: knygų pristatymai, diskusijos, koncertai, apdovanojimai, susitikimai su autoriais, edukacinės programos vaikams ir suaugusiems. Mugės metu bus paskelbti „Metų knygos rinkimai 2025” nominantai ir nugalėtojai, Knygos meno konkurso laimėtojai, IBBY geriausių knygų vaikams ir paaugliams nominantai. Veiks specializuotos erdvės: Muzikos salė (AGATA), 15min forumas, Jaunųjų skaitytojų salė, Bibliotekų erdvė, Jaunimo taškas, Rašytojų kampas. Bus galima sutikti šimtus autorių prie stendų, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, parodose

Kokia Užgavėnių tradicija jums artimiausia?

pagal

Lietuva švenčia Užgavėnes – vieną spalvingiausių ir linksmausių lietuvių kalendorinių švenčių, žyminčią žiemos išvarymą ir pavasario laukimą. Ši šventė, turinti gilias pagoniškąsias šaknis, harmoningai susipynė su krikščioniškomis tradicijomis ir tapo ryškiu lietuvių etnokultūros paveldo elementu. Šventės metu visoje Lietuvoje vyks tradiciniai persirengėlių karnavalai, kur pagrindiniai personažai – Lašininis ir Kanapinis – simbolizuoja kovą tarp žiemos ir pavasario. Persirengėliai dėvi tradicines kaukes – velnių, raganos, žydų, čigonų, gyvulių ir mitologinių būtybių, vaikšto eisenose, šoka, dainuoja. Kulminacinis šventės momentas – Morės (žiemos simbolio) deginimas. Didžiausi renginiai vyks Rumšiškėse, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose ir daugiau nei 50-yje miestų bei miestelių visoje Lietuvoje. Programa apims tradicines vaišes, kur pagrindiniai patiekalai – blynai, šiupinys ir kiti riebūs valgiai, simbolizuojantys paskutinį „užsigavėjimą” prieš gavėnią.

Kaip jūs švenčiate Vasario 16-ąją?

pagal

Vasario 16-oji – viena svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių, mininti 1918 metais pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šią dieną Lietuvos Taryba, kurią sudarė 20 narių, drąsiai paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą – tai įvyko dar Vokietijos okupacijos metais, kai Lietuva neturėjo realios valdžios. Tačiau simbolinis aktas tapo pagrindu, ant kurio buvo statoma šiuolaikinė Lietuva. Per sovietmečį Vasario 16-oji buvo uždrausta, tačiau ši diena tapo pasipriešinimo simboliu ir buvo minima slaptai arba išeivijoje. 1989 metais ji vėl tapo nedarbo diena, o 1990-aisiais įgijo valstybinės šventės statusą. Šiandien Vasario 16-oji švęčiama visoje Lietuvoje – vyksta eisenos su deglais, koncertai, vėliavų pakėlimo ceremonijos ir patriotiniai renginiai. Klausiama, kaip lietuviai švenčia šią dieną – ar dalyvauja viešuose renginiuose, ar švenčia šeimoje, ar tiesiog džiaugiasi laisva diena?

Ar Lietuvos korupcijos lygis jus tenkina?

pagal

Transparency International paskelbė 2025 metų Korupcijos suvokimo indeksą (CPI), kuriame Lietuva surinko 65 balus iš 100 ir užėmė 28-ąją vietą pasaulyje bei 18-ąją vietą Europos Sąjungoje. Nors Lietuvos rezultatas šiek tiek pagerėjo palyginti su ankstesniais metais (2024 m. – 62 balai), šalis vis dar atsilieka nuo Skandinavijos lyderių – Danijos (90 balų), Suomijos ir Norvegijos (po 87 balus). Europos Sąjungos vidurkis siekia 62 balus, tad Lietuva yra šiek tiek virš vidurkio, bet vis dar atsilieka nuo tokių kaimynių kaip Estija (75 balai, 12 vieta) ir net Latvija (58 balai, bet geresnėje pozicijoje nei 2024-aisiais). Ekspertai įspėja, kad nors formalios antikorupcinės institucijos veikia, viešųjų pirkimų skaidrumas, politinis finansavimas ir interesų konfliktai išlieka probleminėmis sritimis. Lietuva taip pat kovoja su „užfiksuotomis nuostatom” – kai piliečiai tiki, kad korupcija yra „normalus” valdymo būdas ir nieko negalima pakeisti.

Ar toks šildymo sąskaitų augimas Lietuvoje yra priimtinas?

pagal

Lietuvos gyventojus pasiekusios sausio šildymo sąskaitos sukėlė šoką – kai kurie už butą sumokėjo virš 300 eurų, nors pernai tuo pačiu metu sąskaitos buvo dvigubai mažesnės. Šildymo bendrovės aiškina, kad sąskaitos padidėjo dėl rekordinių šalčių – šių metų sausis buvo šalčiausias per 16 metų, o vidutinė temperatūra šalyje smuko žemiau –10 laipsnių. Lyginant su praėjusių metų sausiu, kai temperatūra buvo teigiama, šilumos suvartojimas išaugo daugiau nei 50 procentų. Padėtį dar labiau apsunkino nuo sausio panaikinta PVM lengvata – mokestis šildymui iššoko nuo 9 iki 21 procento.