Aktualijos

Kultūros bendruomenė kviečia į protestą dėl galimų LRT įstatymo pokyčių – dalis visuomenės baiminasi dėl žodžio laisvės ribojimų.

Šiandien sukanka 22 metai, kai Lietuva tapo NATO nare – sprendimas, kuris iki šiol laikomas vienu svarbiausių šalies saugumo garantų.

Vilniaus rajone pradėta gyventojų apklausa dėl Gulbinovičiaus vardu pavadintų gatvių likimo – nuomonės bendruomenėje stipriai išsiskiria.

Lietuvoje kaip ir daugelyje ES šalių taikomas sezoninis laiko keitimas – pavasarį laikrodžiai persukti valandą į priekį (vasaros laikas), rudenį – valandą atgal (žiemos laikas). 2026 m. kovo 29 d. 3:00 val. laikrodžiai bus persukti į 4:00 val., o spalio 25 d. 4:00 val. bus grąžinti į 3:00 val. ES jau 2019 m. pasiūlė atsisakyti laiko keitimo, bet valstybės narės nepasiekė sutarimo, kuris laikas (žiemos ar vasaros) turėtų likti nuolat. Latvija ir Estija pasisako už žiemos laiko išsaugojimą, o Lietuva ilgą laiką neturėjo aiškios pozicijos. Mokslininkai įspėja, kad laiko keitimas kenkia sveikatai – sutrikdo biologinį ritmą, didina širdies ligų riziką, blogina miegą. Šalininkai teigia, kad vasaros laikas leidžia efektyviau naudoti dienai šviesą ir mažina elektros suvartojimą. Europos Komisija dar 2018 m. atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų nori atsisakyti laiko keitimo.

Degalų kainos Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį pasiekė naujus rekordus dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios vasario 28 d., Hormūzo sąsiaurio blokados ir Irano atakų prieš Saudo Arabijos bei Kuveito naftos objektus, naftos kainos pasaulinėje rinkoje šovė į viršų. Kovo trečiąją savaitę 95 benzinas Lietuvoje kai kuriose degalinėse jau kainuoja 1,81-1,85 EUR/l, dyzelinas – 2,22-2,27 EUR/l, o LPG dujos – 0,96-1,00 EUR/l. Tai apie 25-30 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Prezidentūra paskelbė, kad jei kainos toliau augs, bus teikiama parama gyventojams ir verslui. „Orlen Lietuva” parengusi planą išleisti degalų rezervus, tikimasi, kad tai turės teigiamos įtakos kainoms. Vežėjai ir ūkininkai skundžiasi, kad augančios degalų kainos grasina jų veiklai – kai kurie svarsto stabdyti operacijas.

2026 m. Lietuvos keliams skiriama 615,2 mln. eurų – 32 mln. eurų daugiau nei 2025 m. Vyriausybė padidino finansavimą kelių priežiūrai, prioritetą teikiant „dešiniojo rato” provėžų tvarkymui ir blogiausios būklės ruožų remontui. Planuojama sutvarkyti beveik 2000 km kelių naudojant skaitmenines technologijas defektams aptikti. Lietuvos transporto saugos administracijai skiriama rekordinė 1,9 mln. eurų suma (7 kartus daugiau nei pernai) sunkiasvorio transporto kontrolei stiprinti – programa „STOP kelių gadinimui” numato patikrinimus ištisą parą, ne tik darbo valandomis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad Lietuvos keliai „visiškai susidėvėję” dėl ilgalaikio netolygaus finansavimo, infliacijos ir perkrautų sunkvežimių. Vienas perkrautas sunkvežimis padaro tiek pat žalos, kiek šimtai ar tūkstančiai lengvųjų automobilių. Blogos būklės tiltų ir viadukų yra per 140 iš 1580.

Šešios Vakarų sąjungininkės – JK, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Italija ir Nyderlandai – kovo 19 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo prisidėti prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauriu. Po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, prasidėjusio vasario 28 d., Iranas faktiškai blokuoja sąsiaurį – įstrigę apie 3200 laivų ir 20 000 jūreivių. Per sąsiaurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. 23 komerciniai laivai pranešė apie užpuolimus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino NATO ir kitas galybes padėti atverti sąsiaurį, tačiau daugelis šalių vengia siųsti karo laivus dėl didelio grėsmės lygio. JK išsiuntė nedidelį skaičių karinių planuotojų į JAV centrinę vadovybę. Lietuvai kyla klausimas: ar prisidėti simboliškai ar likti nuošalyje, nes tai nėra Baltijos regionas?

Švedijos didžiausias vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat” 2026 m. pradėjo bandomąjį projektą – 4000 darbuotojų visoje šalyje gauna papildomą apmokamą laiką susitikimams su draugais ar šeima. Kiekvienas darbuotojas turi teisę 15 minučių per savaitę (arba valandą per mėnesį) skirti socialinėms veikloms – telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su artimaisiais. Be to, skiriama 1000 kronų (apie 93 eurus) per metus socialinių veiklų išlaidoms padengti. Tai ne vienintelė tokia iniciatyva Švedijoje – prieš penkerius metus farmacijos gigantė „AstraZeneca” sutrumpino darbo savaitę nuo 40 iki 35 valandų nepakeitusi atlyginimų, siekdama pagerinti darbuotojų laimės indeksą. Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo. Lietuvoje požiūris į darbuotojų asmeninį laiką gerėja – vis daugiau įmonių skiria papildomų apmokamo poilsio dienų, nors tokios iniciatyvos kaip „draugystės valanda” kol kas nėra paplitusios