Ar jaunimas šiandien pakankamai domisi Lietuvos istorija?
Birželio 15-ąją minima Okupacijos ir genocido diena. Ar šiuolaikinis jaunimas pakankamai domisi Lietuvos istorija ir jos svarbiausiomis pamokomis?
Aktualijos
Klausimai apie tai, kas vyksta dabar – Lietuvoje ir pasaulyje. Greita reakcija į temas, apie kurias kalba visi.
Ar Lietuvos istorijai mokyklose skiriama pakankamai dėmesio?
Birželio 14-ąją minima Gedulo ir vilties diena primena Lietuvos gyventojų trėmimus ir skaudžius istorijos įvykius. Ar mokyklose Lietuvos istorijai skiriama pakankamai dėmesio?
Kaip vertinate Vokiečių gatvėje atnaujinamą erdvę?
Triukšmas pačiame Vilniaus centre. Vokiečių gatvėje formuojama nauja erdvė įsiutino dalį gyventojų, kurie projektą vadina tiesioginiu istorinio senamiesčio darkymu. Architektai ginasi, o vilniečiai piktinasi. Kurią pusę palaikote jūs?
Ar Lietuvoje reikėtų sparčiau asfaltuoti žvyrkelius ?
Šiemet Lietuvoje planuojama išasfaltuoti daugiau nei 100 kilometrų žvyrkelių. Ar regionų kelių infrastruktūros gerinimui skiriama pakankamai dėmesio?
Pavyko pasitikrinti, ar jūsų duomenys buvo pagrobti?
Registrų centrui paskelbus apie sistemą, kurioje galima pasitikrinti, ar jūsų duomenys buvo pagrobti, serveriai neatlaikė. Šimtai tūkstančių lietuvių užplūdo puslapį, o sistema akimirksniu subyrėjo. Ar jums pavyko pasitikrinti?
Ar esate pasiruošę ekstremalioms situacijoms?
Šiandienos „kodas raudonas“ ir pranešimai apie įskridusį droną privertė sunerimti visą Lietuvą. Tarnybos skambina pavojaus varpais: tik kas penktas lietuvis turi paruoštą išgyvenimo krepšį. Ar jūs žinotumėte, ką daryti ir ką pasiimti su savimi?
Kaip JAV karių išvedimas iš Vokietijos paveiks Lietuvos saugumą?
2026 m. gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė sprendimą išvesti 5000 JAV karių iš Vokietijos – tai apie trečdalis ten dislokuotų JAV pajėgų (~35 000 karių prieš išvedimą). Oficialus argumentas: Vokietija neskiria pakankamai gynybai (tik ~2% BVP), o JAV negali mokėti už Europos gynybą. Dalis karių bus grąžinta į JAV, dalis – perkelta į Lenkiją ir galimai kitas Rytų Europos šalis. Lietuvos ekspertai abejoja: viena vertus, mažiau NATO pajėgų Europoje – blogiau; kita vertus, jei dalis karių atsiduria Lenkijoje (arčiau Lietuvos) – gerai, nes sparčiau pasiektų Baltijos šalis krizės atveju. Pagrindinė rizika: Rusija gali interpretuoti tai kaip JAV mažėjantį įsipareigojimą NATO rytiniame flange. Svarbiausia Lietuvai: išlaikyti Vokietijos brigadą (~5000 karių) Lietuvoje ir užtikrinti, kad JAV toliau laikosi NATO 5-ojo straipsnio.
Ar Lietuva turėtų statyti prieštankinius griovius ir bunkerius palei Baltarusijos sieną?
Estija 2026 m. balandį pradėjo kasti prieštankinius griovius Baltijos gynybos linijos pietryčiuose, Setumos regione, palei sieną su Rusija. Tai antrasis projekto etapas – pirmasis buvo užbaigtas 2025 m. valstybinėje žemėje. Dabar kasama privačioje žemėje, kur savininkams siūloma atleisti nuo žemės mokesčio už nuomojamą gynybai skirtą teritoriją. Iš viso šiame ruože planuojama iškasti apie 20 km griovių, o prireikus šalia jų galima greitai įrengti betoninius „drakono dantis”. Estijos kariai teigia, kad Ukrainos patirtis rodo – ten, kur tokia gynybinė sistema buvo pastatyta, priešas jos neįveikė. Baltijos gynybos linijos planai pirmą kartą paskelbti 2024 m. sausį – Estija žadėjo pastatyti apie 600 bunkerių palei rytinę sieną. Latvija, Lietuva ir Lenkija taip pat žadėjo stiprinti savo rytines sienas su Rusija ir Baltarusija, bet Lietuva kol kas aiškių prieštankinių griovių ar masinio bunkerių statybos planų nepaskelbė.
Ar žinote, kaip atskirti telefoninius sukčius?
Telefoniniai sukčiai Lietuvoje 2026 m. toliau veikia aktyviai, naudodami vis rafinuotesnes schemas. Policijos duomenimis, per 2025 m. užregistruota per 5000 telefoninių sukčiavimo atvejų, nuostoliai siekė virš 8 mln. eurų. Populiariausios schemos: apsimetimas bankų darbuotojais (prašo patvirtinti sandorį, nurodo persijungti į „saugią liniją”), tariami artimųjų prašymai pagalbos (WhatsApp, Messenger pranešimai „Mama/Tėti, tai aš, sugedo telefonas”), loterijos laimėjimai, tariami policijos skambučiai dėl nusikaltimų tyrimų. Pagrindiniai požymiai: skubėjimo kūrimas, prašymai pateikti slaptažodžius ar PIN kodus, reikalavimai pervesti pinigus, nelaukta iniciatyva „padėti” išspręsti problemą. Policija ir bankai įspėja: niekada neklausite slaptažodžių telefonu, neprašysite pervesti pinigų „saugiam sąskaitai”, nesiunčiate nuorodų atsisiųsti programėles. Jei abejojate – užbaikite pokalbį ir perskambinkite oficialiu banko/įstaigos numeriu.
Ar dažniau renkatės apsipirkti internetu ar fizinėje parduotuvėje?
Apsipirkimo įpročiai keičiasi – vieni renkasi patogumą internetu, kiti vertina gyvą apsipirkimo patirtį parduotuvėse. O kaip yra jums?