Klausimai apie pinigus, taupymą ir kasdienius finansinius sprendimus. Maži pasirinkimai, kurie ilgainiui daro didelį skirtumą.
Nuo liepos 1 dienos valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka tiems, kurie nesulaukia alimentų iš antrųjų pusių, šoktels iki 185 eurų. Pokytis palies tūkstančius Lietuvos vaikų. Ar šis sprendimas padės sumažinti šeimų skurdą, ar problema slypi kitur? Balsuokite!
Minimali alga Lietuvoje per pastaruosius metus augo gana sparčiai, tačiau nuomonės dėl to išsiskiria. Vieni mano, kad MMA turėtų didėti dar greičiau, kiti baiminasi poveikio verslui ir kainoms.
Maisto kainos Lietuvoje išlieka diskusijų tema. Vieni siūlo mažinti PVM maistui, kad produktai būtų pigesni, kiti abejoja, ar tai duotų realios naudos vartotojams. Kokia jūsų nuomonė?
Mokėjimo kortelės ir išmanieji atsiskaitymo būdai tampa vis populiaresni, tačiau dalis žmonių vis dar renkasi grynuosius pinigus. Kuriuo būdu dažniausiai atsiskaitote jūs?
Diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos neslopsta – vieni palaiko valstybės skatinimą kaupti, kiti mano, kad tokia parama neturėtų būti finansuojama iš biudžeto. Ką manote jūs?
Arbatpinigių kultūra keičiasi: ar esame pasiruošę amerikietiškam modeliui, kai papildomas mokestis įskaičiuojamas automatiškai, ar norime rinktis patys?
2026 m. Lietuvoje veikia apie 800-850 bankomatų (tikslus skaičius svyruoja, nes bankai nuolat optimizuoja tinklą). Tai mažesnis skaičius nei prieš 5-10 metų – 2015 m. buvo ~1200 bankomatų, 2020 m. – ~1000. Priežastys: Didėjantis bekortelių mokėjimų (kortele, telefonu) populiarumas, grynųjų naudojimo mažėjimas, bankų optimizavimas (brangus bankomatų priežiūra). Problema: Kaimuose ir atokiuose rajonuose bankomatus vis sunkiau rasti – kai kuriuose rajonuose artimiausias bankomatas 10-20 km atstumu. Vyresni žmonės ir tie, kurie nepasitiki skaitmeniniu bankininkystumu, kenčia labiausiai. ES vidurkis: ~60 bankomatų / 100 000 gyventojų, Lietuva: ~30 / 100 000 gyventojų (žemiau ES vidurkio). Alternatyvos: Mobilusis bankininkysmas, „cash back” parduotuvėse (galima išsiimti grynųjų perkant prekę), pašto skyriai (kai kur galima išsiimti pinigų).
2026 m. gegužės 12 d. Seimas pirmąjį svarstymą palaikė socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus iniciatyvą apriboti alimentų nemokėtojų teises. Jei projektas bus priimtas, tėvams, kurie nevykdo teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo, grėstų vairuotojo pažymėjimo, medžioklės bilieto, žvejybos leidimo ir ginklų laikymo licencijos atėmimas. Balsavimas: 101 už, 0 prieš, 4 susilaikė. Projektas grįžta į komitetus, plenaro salėje vėl bus svarstomas birželio 2 d. Įsigalioti turėtų 2026 m. lapkritį. Dabartinė situacija: ~100 000 vaikų laukia alimentų išieškojimo, bendra skola – 204,5 mln. EUR. Argumentai UŽ: JAV, Lenkija, Latvija taiko panašias priemones ir tai veikia; tai motyvuos mokėti; vaiko interesas svarbiau už tėvo patogumą. Argumentai PRIEŠ: nemokama ne dėl nenoro, o dėl skurdo; atėmus vairuotojo pažymėjimą, dar sunkiau rasti darbą; reikia išieškoti turtą, ne bausti; problema sprendžiama neteisingu būdu
2026 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pareiginė alga (be priedų) yra ~7500 EUR bruto (po mokesčių ~4900 EUR „į rankas”). Tai maždaug 4,4 karto daugiau nei vidutinis šalies atlyginimas (~1700 EUR bruto). Palyginti su kitų šalių vadovais: Estijos prezidentas – ~6800 EUR, Latvijos – ~6200 EUR, Lenkijos – ~9000 EUR, JAV prezidentas – ~34 000 EUR/mėn, Prancūzijos – ~12 700 EUR. Lietuvos prezidentas taip pat gauna reprezentacinių išlaidų kompensaciją (~2000 EUR/mėn), nemokamą gyvenimą Prezidentūroje, transportą, apsaugą. Po kadencijos – iki gyvos galvos pensija (~70% prezidento algos, ~5200 EUR bruto). Diskusijos: Vieni teigia, kad alga per maža – prezidentas atstovauja šaliai, turėtų gauti daugiau. Kiti – kad per didelė, lyginant su vidutiniu gyvenimu. Kai kurie siūlo susieti su BVP augimu ar vidutinio atlyginimo kartotiniu. Konstitucijoje nenurodyta konkreti suma – ją nustato Seimas.
Naujausias „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų (40%) per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą. Tyrime dalyvavo 1338 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Dalį pirkėjų motyvavo galimybė atsiimti antrosios pakopos pensijų fondų lėšas – apie dešimtadalis (10%) nurodė tai kaip pagrindinę priežastį, o 17% – kaip vieną iš priežasčių. Dar didesnę įtaką turėjo planuojamas sumažinti pradinio įnašo reikalavimas – trečdalis (33%) pirkti būstą planuojančių nurodė, kad tai turi įtakos, o 8% tai buvo pagrindinė priežastis. „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pabrėžia, kad pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą. Didžiausia įtaka sumažėjusio pradinio įnašo fiksuojama 1-1,5 tūkst. EUR pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.