Gyvenimas

Kur filmų žiūrėjimo patirtis jums atrodo geresnė – namuose ar kino teatre?

Špargalės – amžina moksleivių ir studentų tema. 2026 m. balandį LRT publikavo ISM universiteto studentės Lidijai Radzevičiūtei ir Faustai Visockaitei patarimų rinkinį besiruo šiantiems brandos egzaminams. Merginos, kurios abi gavo šimtukus už egzaminus, pabrėžė „legalių špargalių” svarbą – tai formulynai matematikoje, lietuvių kalbos žodynas rašant rašinį, skaičiuotuvo funkcijos. Jos pataria mokytis naudotis šiais įrankiais, nes tai leidžiama ir gali pelnyti daug papildomų taškų. Tuo tarpu klasikinės špargalės (užrašai ant rankų, lapeliuose, telefonuose) – tai sukčiavimas, už kurį gresia egzamino anuliavimas. Psichologai teigia, kad špargalių rašymas gali būti efektyvus mokymosi būdas – konspektuojant, kondensuo jant informaciją į trumpą formą, smegenys aktyviai dirba ir geriau įsimena. Bet naudotis jomis egzamine – neetiška. Lietuvoje kasmet kelios dešimtys moksleivių pašalinami iš brandos egzaminų dėl bandymo nusirašinėti ar naudotis špargalėmis. 2025 m. užfiksuota apie 30 tokių atvejų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė 2026 m. gegužės pradžioje LRT laidoje pareiškė, kad Vyriausybė svarsto organizuoti pažinčių akcijas – šokius ar susitikimus, kad žmonės galėtų susipažinti ir kurti šeimas. Jos teigimu, viena demografinės krizės priežasčių – vienatvė, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, kur žmonės neturi kur susipažinti. Ministrė pridūrė, kad šokiai buvo populiarūs sovietmečiu, o dabar jaunimas susipažįsta tik per programėles (Tinder, Bumble), kas ne visiems tinka. Pasiūlymas sulaukė prieštaringų reakcijų: vieni juokėsi socialiniuose tinkluose (#ŠokiaiDemografijai), kiti gynė – jei tai nemokama ir organizuota, kodėl ne. Demografija Lietuvoje: gimstamumas 1,08 vaiko vienam moteriai (vienas žemiausių ES), per 2025 m. gimė ~19 000 kūdikių (mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės), mirtingumas viršija gimstamumą. Ekspertai teigia, kad pagrindinės problemos – brangus būstas, mažos algos, nelanksčios darbo sąlygos, vaikų darželių trūkumas, o ne pažinčių stoka.

Gegužės 1-oji Lietuvoje vertinama skirtingai – vieniems tai darbuotojų teisių simbolis, kitiems – istorinę potekstę turinti data. Ar ši diena turėtų išlikti nedarbo diena?

Mokslininkai sako, kad suaugusiam žmogui reikia bent 7–8 valandų miego, tačiau realybė dažnai diktuoja savo sąlygas. Vėlyvi serialų maratonai, begalinis socialinių tinklų „scrolinimas“ ar tiesiog bandymas rasti valandą ramybės, kai visi namai jau miega, priverčia mus vėlinti poilsio laiką. Miego higiena tapo prabanga, o ne norma. Vieni didžiuojasi savo gebėjimu keltis 5 ryto, kiti efektyviausiai … Skaityti toliau

Kuri filmų ir serialų platforma dažniausiai užima jūsų laisvalaikį?

Erkinis encefalitas – pavojinga virusine liga, plintanti per užkrėstų erkių įkandimus. Lietuvoje kasmet registruojama 200-400 erkinio encefalito atvejų, o ypač aktyvūs erkės yra pavasarį (balandis-birželis) ir rudenį (rugsėjis-spalis). Liga gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, paralžį, net mirtį. Vienintelė efektyvi apsauga – profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje naudojami du pagrindiniai skiepai: „Encepur” ir „FSME-Immun” (abu vokiški, labai panašūs). Pilnas skiepijimo kursas – 3 dozės: pirma dozė, antra po 1-3 mėnesių, trečia po 9-12 mėnesių. Pirmosios dvi dozės jau suteikia apsaugą vieneriems metams. Revakcinacija reikalinga kas 3-5 metus. Skiepas nemokami rizikos grupėms (miškininkai, žemdirbiai), kitiems – mokamas (~35-45 EUR dozė). Sveikatos apsaugos ministerija ragina skiepytis visus, kurie lankosi miškuose, parkuose, soduose. 2026 m. pavasaris šiltas ir drėgnas – ideali erkių veislai sąlygos, todėl ekspertai prognozuoja padidėjusį aktyvumą.

2026 m. balandžio viduryje Lietuvoje žydi sakuros (japoniniai vyšniai) – vienas gražiausių pavasario reiškinių. Populiariausios vietos nusifotografuoti: Vilniaus Kalvarijų turgus ir Reformatų sodas, Kauno Santakos parkas, Klaipėdos Skulptūrų parkas, Šiaulių centrinis parkas. Sakuros žydi labai trumpai – tik apie 7-10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. 2026 m. šiltas balandis paspartino žydėjimą, todėl sakuros pasiekė piką balandžio 10-15 d. Meteorologai prognozuoja, kad artimiausią savaitę žiedlapiai pradės kristi, ypač jei lis ar pūs stiprus vėjas. Sakurų žydėjimas tapo populiaria Instagram ir TikTok tema – socialiniuose tinkluose tūkstančiai nuotraukų su #sakurosLietuvoje. Japonų kultūros centras primena, kad sakurų stebėjimas (hanami) – sena japonų tradicija, simbolizuojanti grožio trapumą ir gyvenimo praeinamumą.

Miegas – vienas svarbiausių, bet dažnai nuvertinamų kasdienių įpročių. Daugelis žino apie „7 valandų taisyklę“, tačiau realybėje jos laikytis pavyksta ne visiems.