Humoras

Lengvi klausimai su šypsena apie kasdienes situacijas. Kartais rimtai, kartais ne visai – bet visada atpažįstama.

Ar jums kada nors yra tekę „paslysti lygioje vietoje“?

pagal

2026 m. vasario 22 d. prezidentas Gitanas Nausėda (62 m.) patyrė buitinę traumą namuose Pūčkoriuose. Kovo 3 d. spaudos konferencijoje jis paaiškino: „Sugebėjau užkliūti lygioje vietoje, būdamas salone, judėdamas ir paslydęs.” Kritęs ir mėginęs apsisaugoti, prezidentas trenkėsi galva į kietą baldą, o ranka užkliuvo už aštraus daikto – išplėšė dilbio gabalą. Pažeistas nervas, nutirpo pirštai (ypač vidurinis). Prezidentui atlikta operacija Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – siūta kairiojo dilbio plėštinė žaizda. Ligoninėje praleido naktį. Dabar dėvi rankos įtvarą ir turi praskelto antakio randą. Juokaudamas sakė: „Galbūt tai gerai, nes [nutirpęs vidurinis pirštas] apsaugos mane nuo nepadorių gestų rodymo.” Žiemos metu plikledis sukelia tūkstančius traumų Lietuvoje – VšĮ Greitosios pagalbos statistika: per sausį-vasarį ~5000-7000 kritimų-susižalojimų per mėnesį.

Ar sutinkate, kad Lietuva yra viena introvertiškiausių šalių pasaulyje?

pagal

Pasauliniai asmenybės tyrimai rodo, kad Lietuva yra 2-a introvertiškiausia šalis pasaulyje – net 55,6% lietuvių identifikuojasi kaip introvertai. Tyrimą atliko 16personalities.com platforma, per trejus metus apklaususi 40,1 mln. žmonių 46 kalbomis. Pirma vieta tenka Martinikai (56,42%), trečia – Čilei (55,46%). Iš Baltijos šalių: Latvija – 12-a vieta (53,99%), Estija – 20-a (53,46%). Kaimynai: Lenkija – 7-a (54,83%), Rusija – 13-a (53,9%), Baltarusija – 28-a (52,83%). Palyginti: JAV – 50,2%, JK – 50,17%, Vokietija – 53,09%. Mažiausiai introvertiškos šalys: Nikaragva (42,51%), Monakas (42,53%), Libanas (43,61%). Tyrimai rodo, kad introversija nereiškia nedraugiškumo – tai tik asmenybės tipas, kai žmogus energiją atgauna būdamas vienas, o ne draugijoje. Lietuvos reputacija kaip „tylios” ir „uždaros” šalies pasitvirtina duomenimis, tačiau tai netrukdo lietuviams būti svetingiems ir šiltiems artimoje aplinkoje.

Ar kada nors keitėte arba norėtumėte pakeisti savo vardą?

pagal

2025 metais Lietuvos didmiesčiuose vardą pasikeitė 756 žmonės – daugiausiai Vilniuje (605), Kaune (67), Klaipėdoje (~50), Šiauliuose (22) ir Panevėžyje (12). Dažniausios priežastys – nepatinka tėvų duotas vardas, norima turėti du vardus, lengvesnė integracija užsienyje arba sentimentalūs motyvai (visą gyvenimą buvęs kviečiamas kitu vardu). Populiariausi pakeitimai – iš tarmiškų į lietuviškus (pvz., Marytė → Marija), užsienio vardų į lietuviškus, trumpinimas ar papildymas krikšto vardu. Aktyviausiai vardus keičia jaunesnė karta – 16-40 metų amžiaus žmonės. Tėvai taip pat keičia nepilnamečių vardus, ypač kai registruojant gimimą nebuvo tvirtai apsisprendę, nori pridėti krikšto vardą arba kai vaikas patiria patyčias dėl vardo. Svarbu, kad naujas vardas neprieštarautų gerai moralei, viešajai tvarkai ir atitiktų lietuvių kalbos taisykles.

Ar tikite, kad penktadienis 13-oji atneša nesėkmes?

pagal

Šiandien vasario 13-oji, penktadienis – tai data, kuri daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, laikoma ypatingu prietarų objektu. Nors tiksliai niekas nežino, kada ir kaip atsirado šis prietaras, jo šaknys slypi tiek krikščioniškoje, tiek skandinavų mitologijoje. Skaičius 13 laikomas „pertekliniu” po „tobulo” skaičiaus 12 (12 mėnesių, 12 apaštalų, 12 zodiako ženklų), o penktadienis viduramžiais buvo vadinamas „egzekucijų diena” ir siejamas su Jėzaus nukryžiavimu. Tačiau statistika rodo keistą paradoksą – nors daugelis žmonių jaučiasi neramiau šią dieną, tyrimai atskleidžia, kad nelaimingų atsitikimų skaičius iš tikrųjų sumažėja, nes žmonės elgiasi atsargiau. Tuo tarpu JAV ekonomistai skaičiuoja, kad vien vienas „juodasis penktadienis” valstybei kainuoja 800-900 mln. dolerių, nes žmonės atsisako skristi, daryti sandorius ar pirkti stambesnius daiktus.