Humoras

Vanduo su citrina kavinėse sukelia tylią dilemą: ką daryti su citrinos skiltele? Neformalus tyrimas rodo: apie 35% žmonių suvalgo, 25% išspaudžia ir palieka, 40% visai nepaliečia. Vitaminas C argumentas tik iš dalies teisingas – viename skiltyje yra vos 5-8 mg vitamino C, kai dieninė norma 75-90 mg. Etiketo ekspertai sako, kad valgyti galima, bet diskretiškai – be žievės. Higienos klausimas rimtesnis: 2007 m. tyrime 70% kavinių citrinų turėjo bakterijų pėdsakų, įskaitant E. coli. Baristai abejingi – jei suvalgo, mažiau atliekų. Jaunesni žmonės drąsesni valgyti nei vyresnieji. Italijoje net 60% žmonių valgo citriną, Japonijoje – tik 10%. Sociologė teigia, kad valgymas rodo praktišką požiūrį, nevalgymas – formalumą. Kompromisas: išspausti sultis į vandenį, taip gaunant naudą be higienos rizikos.

Pasauliniai asmenybės tyrimai rodo, kad Lietuva yra 2-a introvertiškiausia šalis pasaulyje – net 55,6% lietuvių identifikuojasi kaip introvertai. Tyrimą atliko 16personalities.com platforma, per trejus metus apklaususi 40,1 mln. žmonių 46 kalbomis. Pirma vieta tenka Martinikai (56,42%), trečia – Čilei (55,46%). Iš Baltijos šalių: Latvija – 12-a vieta (53,99%), Estija – 20-a (53,46%). Kaimynai: Lenkija – 7-a (54,83%), Rusija – 13-a (53,9%), Baltarusija – 28-a (52,83%). Palyginti: JAV – 50,2%, JK – 50,17%, Vokietija – 53,09%. Mažiausiai introvertiškos šalys: Nikaragva (42,51%), Monakas (42,53%), Libanas (43,61%). Tyrimai rodo, kad introversija nereiškia nedraugiškumo – tai tik asmenybės tipas, kai žmogus energiją atgauna būdamas vienas, o ne draugijoje. Lietuvos reputacija kaip „tylios” ir „uždaros” šalies pasitvirtina duomenimis, tačiau tai netrukdo lietuviams būti svetingiems ir šiltiems artimoje aplinkoje.

2025 metais Lietuvos didmiesčiuose vardą pasikeitė 756 žmonės – daugiausiai Vilniuje (605), Kaune (67), Klaipėdoje (~50), Šiauliuose (22) ir Panevėžyje (12). Dažniausios priežastys – nepatinka tėvų duotas vardas, norima turėti du vardus, lengvesnė integracija užsienyje arba sentimentalūs motyvai (visą gyvenimą buvęs kviečiamas kitu vardu). Populiariausi pakeitimai – iš tarmiškų į lietuviškus (pvz., Marytė → Marija), užsienio vardų į lietuviškus, trumpinimas ar papildymas krikšto vardu. Aktyviausiai vardus keičia jaunesnė karta – 16-40 metų amžiaus žmonės. Tėvai taip pat keičia nepilnamečių vardus, ypač kai registruojant gimimą nebuvo tvirtai apsisprendę, nori pridėti krikšto vardą arba kai vaikas patiria patyčias dėl vardo. Svarbu, kad naujas vardas neprieštarautų gerai moralei, viešajai tvarkai ir atitiktų lietuvių kalbos taisykles.

Valentino diena vieniems – romantikos ir dovanų šventė, kitiems – tik dar viena kalendoriaus data. O kaip yra jums?

Šiandien vasario 13-oji, penktadienis – tai data, kuri daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, laikoma ypatingu prietarų objektu. Nors tiksliai niekas nežino, kada ir kaip atsirado šis prietaras, jo šaknys slypi tiek krikščioniškoje, tiek skandinavų mitologijoje. Skaičius 13 laikomas „pertekliniu” po „tobulo” skaičiaus 12 (12 mėnesių, 12 apaštalų, 12 zodiako ženklų), o penktadienis viduramžiais buvo vadinamas „egzekucijų diena” ir siejamas su Jėzaus nukryžiavimu. Tačiau statistika rodo keistą paradoksą – nors daugelis žmonių jaučiasi neramiau šią dieną, tyrimai atskleidžia, kad nelaimingų atsitikimų skaičius iš tikrųjų sumažėja, nes žmonės elgiasi atsargiau. Tuo tarpu JAV ekonomistai skaičiuoja, kad vien vienas „juodasis penktadienis” valstybei kainuoja 800-900 mln. dolerių, nes žmonės atsisako skristi, daryti sandorius ar pirkti stambesnius daiktus.

Vokietijoje pagirios pačios savaime nėra oficiali diagnozė, tačiau jei jos sukelia rimtus simptomus, gydytojas gali pripažinti darbuotoją laikinai nedarbingu. Tai kelia klausimą – ar tokia praktika turėtų būti taikoma plačiau?

Izraelio atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, ragindami apsvarstyti galimybę nominuoti Donaldą Trumpą Nobelio taikos premijai. Šis kreipimasis paskatino diskusijas ne tik apie Nobelio nominavimo tvarką, bet ir apie tai, kokius apdovanojimus pasaulio lyderiai jau yra gavę.