Ar planuojate per artimiausius 3 metus įsigyti būstą?

Naujausias „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų (40%) per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą. Tyrime dalyvavo 1338 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Dalį pirkėjų motyvavo galimybė atsiimti antrosios pakopos pensijų fondų lėšas – apie dešimtadalis (10%) nurodė tai kaip pagrindinę priežastį, o 17% – kaip vieną iš priežasčių. Dar didesnę įtaką turėjo planuojamas sumažinti pradinio įnašo reikalavimas – trečdalis (33%) pirkti būstą planuojančių nurodė, kad tai turi įtakos, o 8% tai buvo pagrindinė priežastis. „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pabrėžia, kad pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą. Didžiausia įtaka sumažėjusio pradinio įnašo fiksuojama 1-1,5 tūkst. EUR pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.

Ar reikia naudoti Sodros rezervą (6,6 mlrd. EUR) didesniam pensijų didinimui?

Sodros rezerviniame fonde 2026 m. pabaigoje bus sukaupta 6,6 mlrd. eurų – tai 75% Sodros metinio biudžeto. Didelė dalis šios sumos atsirado gyventojams išeinant iš antrosios pensijų pakopos – tik per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į rezervą grįžo 1,3 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė svarsto, kokią Sodros biudžeto perviršio dalį galima būtų skirti dabartinių pensijų didinimui. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti bent 20% perviršio papildomam pensijų indeksavimui. Argumentai UŽ: 65 m. ir vyresnių žmonių skurdo rizika siekia 36,9%, senatvės pensininkų – 39,2%, vidutinė pensija 539 EUR – tik 87,5% skurdo rizikos ribos. Argumentai PRIEŠ: Ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas jau -5% BVP (neįskaičiuojant karinio), pensijų didinimas reikštų dar didesnį deficitą arba išlaidų mažinimą kitose srityse. Bazinė pensija jau mokama iš valstybės biudžeto (3,8 mlrd. EUR per metus), o rezervas skirtas ateities demografiniams iššūkiams.

Ar pritariate ES reikalavimui, kad išmaniųjų telefonų baterijos būtų išimamos ir keičiamos?

Europos Sąjunga 2027 m. pradžioje įsigalios naujus reikalavimus išmaniesiems telefonams – visi ES parduodami telefonai turės turėti išimamas ir vartotojų pakeičiamas baterijas. Tai dalis platesnio ES baterijų direktyvos paketo, priimto 2023 m. ir įsigaliosiančio etapais iki 2027 m. Tikslas – kovoti su elektroniniais atliekomis, pratęsti įrenginių gyvavimo ciklą ir skatinti tvarumą. Šiuo metu dauguma išmaniųjų telefonų (iPhone, Samsung Galaxy, Google Pixel) turi įklijuotas baterijas, kurias pakeisti gali tik servisai už 50-100+ EUR. Naujieji reikalavimai reiškia, kad vartotojai galės pirkti naują bateriją (~20-30 EUR) ir pakeisti patys be specialių įrankių. Gamintojai (Apple, Samsung) prieštarauja – teigia, kad tai sukenks telefonų dizainui (bus storesni), vandeniui atsparumui (IP reitingai) ir saugumui. Aplinkosaugininkai džiaugiasi – tai sumažins 150+ mln. tonų elektroninių atliekų ES per metus. Vartotojai suskilo: vieni džiaugiasi pigesne priežiūra, kiti baiminasi, kad prastės telefonų kokybė.

Kada dažniausiai užveriate kompiuterį, padedate telefoną į šalį ir einate miegoti?

Mokslininkai sako, kad suaugusiam žmogui reikia bent 7–8 valandų miego, tačiau realybė dažnai diktuoja savo sąlygas. Vėlyvi serialų maratonai, begalinis socialinių tinklų „scrolinimas“ ar tiesiog bandymas rasti valandą ramybės, kai visi namai jau miega, priverčia mus vėlinti poilsio laiką. Miego higiena tapo prabanga, o ne norma. Vieni didžiuojasi savo gebėjimu keltis 5 ryto, kiti efektyviausiai … Skaityti toliau

Kaip dažnai plaunate galvą?

Galvos plovimo dažnumas – viena labiausiai diskutuojamų grožio temų. Dermatologai teigia, kad optimalus dažnumas priklauso nuo plaukų tipo, galvos odos būklės ir gyvenimo būdo. Riebiai galvai rekomenduojama plauti kasdien arba kas antrą dieną, sausai – 1-2 kartus per savaitę, normaliai – 2-3 kartus. Dažnas plovimas nesugadina plaukų, jei naudojamas tinkamas šampūnas, bet gali išdžiovinti galvos odą. Retas plovimas neskatina plaukų augimo, kaip mano kai kas, bet gali sukelti pleiskanojimą, niežėjimą, netgi plaukų slinkimą dėl užsikišusių porų. 2024-2025 m. TikTok ir Instagram populiari „hair training” tendencija – retinant plovimą „priprasti” galvą gaminti mažiau riebalų – dermatologai skeptiški, teigia, kad riebalų liaukų veikla priklauso nuo genetikos ir hormonų, ne nuo plovimo dažnumo. Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad ~45% žmonių plauna galvą 2-3 kartus per savaitę, ~30% kas antrą dieną, ~15% kasdien, ~10% kartą per savaitę ar rečiau.

Ar esate pasiskiepiję nuo erkinio encefalito?

Erkinis encefalitas – pavojinga virusine liga, plintanti per užkrėstų erkių įkandimus. Lietuvoje kasmet registruojama 200-400 erkinio encefalito atvejų, o ypač aktyvūs erkės yra pavasarį (balandis-birželis) ir rudenį (rugsėjis-spalis). Liga gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, paralžį, net mirtį. Vienintelė efektyvi apsauga – profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje naudojami du pagrindiniai skiepai: „Encepur” ir „FSME-Immun” (abu vokiški, labai panašūs). Pilnas skiepijimo kursas – 3 dozės: pirma dozė, antra po 1-3 mėnesių, trečia po 9-12 mėnesių. Pirmosios dvi dozės jau suteikia apsaugą vieneriems metams. Revakcinacija reikalinga kas 3-5 metus. Skiepas nemokami rizikos grupėms (miškininkai, žemdirbiai), kitiems – mokamas (~35-45 EUR dozė). Sveikatos apsaugos ministerija ragina skiepytis visus, kurie lankosi miškuose, parkuose, soduose. 2026 m. pavasaris šiltas ir drėgnas – ideali erkių veislai sąlygos, todėl ekspertai prognozuoja padidėjusį aktyvumą.

Ar Lietuvoje turėtų būti įteisinta apmokama nedarbo diena dėl augintinio ligos?

Italija tapo precedento kūrėja Europoje – nuo 2017 m. darbuotojai gali gauti apmokamą laisvadienį (biuletenį) sergant naminiam gyvūnui. Tai įteisino Romos „La Sapienza” universiteto darbuotojos bylos sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad sergančio augintinio priežiūra – svarbi priežastis neatvykti į darbą, o atsisakymas mokėti už tokias dienas – neteisėtas. Italijoje šis sprendimas grindžiamas vis labiau įsigalinčiu požiūriu į augintinį kaip šeimos narį. Lietuvoje tokios praktikos nėra – darbuotojai, kurių augintiniai serga, gali imti tik nepamokamas atostogas arba kasmetines, o kai kurie bando išsukti ligonį biuletenį sau, kas nėra legalu. Kai kurios pažangios įmonės leidžia dirbti nuotoliniu būdu, bet tai tik geroji valia, ne teisė. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo svarstyti panašų įstatymą Lietuvoje, bet skeptikai teigia, kad tai sukeltų piktnaudžiavimą ir nepagrįstai apkrautų darbdavius.