Loading ...Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje jau ilgą laiką yra viena dažniausiai diskutuojamų temų aptariant šalies politinę kultūrą. Kai dalis visuomenės į balsavimo apylinkes neatvyksta, kyla klausimas: ar reikėtų sekti Belgijos, Australijos ar kelių Lotynų Amerikos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą balsavimą? Šis klausimas susikerta su pamatiniais demokratijos, asmens laisvės ir praktinio įgyvendinimo principais.
Argumentai už privalomą balsavimą
1. Didesnis rinkimų legitimumas. Kai balsuoja dauguma piliečių, rezultatus sunkiau ginčyti ar teigti, kad valdžia atstovauja tik aktyviausiai, bet siaurai visuomenės daliai.
2. Mažesnė poliarizacija. Kai privaloma kalbėti su visais rinkėjais, o ne tik su labiausiai motyvuota „bazine” rinkėjų grupe, partijos turi formuoti platesnę, mažiau radikalią programą.
3. Lygesnis socialinis atstovavimas. Savanoriškas balsavimas dažnai iškreipia rezultatus – aktyviau dalyvauja vyresni, turtingesni ir labiau išsilavinę asmenys, todėl jų interesai politikoje gali būti pervertinami, palyginti su jaunimu ar mažiau pasiturinčiais gyventojais.
4. Veikiantys užsienio pavyzdžiai. Belgijoje privalomas balsavimas egzistuoja nuo XIX a. pabaigos, Australijoje – nuo 1924 m. Abiejose šalyse rinkėjų aktyvumas tradiciškai viršija 90 proc., palyginti su daug žemesniais rodikliais šalyse, kur balsavimas savanoriškas.
Argumentai prieš privalomą balsavimą
1. Laisvė neveikti taip pat yra teisė. Kritikai teigia, kad teisė balsuoti natūraliai apima ir teisę nebalsuoti – priverstinis dalyvavimas pažeidžia politinės laisvės principą.
2. „Atsitiktinio” balsavimo rizika. Žmonės, balsuojantys tik dėl prievartos, gali žymėti atsitiktinius variantus, tuščius biuletenius ar protesto balsus – tai gali iškreipti rezultatų prasmingumą, o ne pagerinti jų kokybę.
3. Įgyvendinimo sudėtingumas. Reikėtų nuspręsti, kokios sankcijos taikomos už nebalsavimą (administracinės baudos, kitos pasekmės), kaip jas surinkti ir administruoti, ir tai sukurtų papildomą biurokratinę naštą.
4. Šaknų problema neišnyksta. Jei žmonės nebalsuoja dėl nepasitikėjimo politikais ar institucijomis, privalomas balsavimas šios priežasties nesprendžia – jis tik priverstinai paslepia simptomą, neišgydydamas pagrindinės ligos.
Lietuvai specifiniai iššūkiai
Emigracija. Didelė dalis Lietuvos piliečių gyvena užsienyje. Privalomo balsavimo įgyvendinimas ir kontrolė tokiu atveju būtų žymiai sudėtingesni nei geografiškai kompaktiškose, mažos emigracijos šalyse – kaip užtikrinti, kad užsienyje gyvenantis pilietis galėtų patogiai įvykdyti pareigą, ir kaip taikyti sankcijas, jei jis to nepadaro?
Pasitikėjimo lygis. Rinkėjų aktyvumo svyravimai Lietuvoje dažnai siejami su politiniu nusivylimu ar manymu, kad balsas „nieko nepakeičia”. Vieni argumentuoja, kad privalomas balsavimas priverstų žmones bent susipažinti su kandidatais, kiti – kad tikroji problema yra pasitikėjimas institucijomis, o ne pati balsavimo tvarka.
Alternatyvios priemonės. Vietoje prievartos, dalis ekspertų siūlo kitus būdus rinkėjų aktyvumui didinti:
- Internetinio balsavimo galimybės
- Ilgesnis balsavimo laikotarpis ar papildomos balsavimo dienos
- Patogesnis balsavimas paštu ar ambasadose užsienyje gyvenantiems piliečiams
- Pilietinio ugdymo stiprinimas mokyklose
Apibendrinimas
Privalomo balsavimo idėja Lietuvoje kelia tiek vilčių dėl didesnio rinkimų legitimumo ir lygesnio atstovavimo, tiek rimtų klausimų dėl asmens laisvės ir praktinio įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į emigracijos mastą. Galiausiai, sprendimas priklauso nuo to, ką visuomenė vertina svarbiau – aukštą formalų dalyvavimą rinkimuose ar pasirinkimo laisvę nebalsuoti.
Kokia jūsų nuomonė?