Grupė Seimo narių įregistravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti metinę skatinamąją darbuotojo premiją – tai, kas viešojoje kalboje vadinama 13-uoju atlyginimu. Iniciatyvos autorius – „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, kartu su juo projektą pasirašė Vitalijus Šeršniovas, Vilija Targamadzė, Vytautas Jucius, Zigmantas Balčytis ir Rimas Jonas Jankūnas. Numatyta, kad naujos nuostatos įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 dienos.
Kiek pinigų ir kada
Premija būtų skiriama kartą per metus – gruodžio arba sausio mėnesį. Jos dydis negalėtų viršyti darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per paskutinius 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kalbama maždaug apie vieno mėnesio algą, o ne apie fiksuotą visiems vienodą sumą.
Kokios mokesčių lengvatos numatytos
Čia – svarbiausia projekto dalis. Mokėdamas tokią premiją darbdavys būtų atleidžiamas nuo papildomų mokesčių, o darbuotojui ji nebūtų apmokestinama privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Lengvata galiotų tol, kol premija neviršija dviejų paskutinio ketvirčio vidutinių darbo užmokesčių. Viršijus šią ribą, mokesčiai ir įmokos būtų skaičiuojami tik nuo viršijančios dalies.
Kokia tvarka galioja dabar
Šiuo metu Darbo kodekse metinės skatinamosios premijos sąvokos nėra. Tai nereiškia, kad premijų mokėti negalima: darbdavys savo iniciatyva gali skirti premiją už gerai atliktą darbą, darbuotojo arba įmonės ir padalinio veiklos rezultatus. Skirtumas tas, kad dabar tokia premija apmokestinama kaip įprastos darbo pajamos.
Ar premija taptų privaloma
Ne. Projekte kalbama apie galimybę, kuria darbdavys naudotųsi savo nuožiūra, o ne apie prievolę. Dalis diskusijos būtent dėl to ir vyksta: vieni tai vadina lankstumu, kiti – priežastimi, dėl kurios įstatymas realiai nieko negarantuotų.
Kiek tai kainuotų valstybei
Tikslaus skaičiaus nėra ir negali būti, nes viskas priklauso nuo to, kiek darbdavių lengvata pasinaudotų. Aišku tik principas: kiekvienas premijos euras, nuo kurio nemokamos Sodros ir sveikatos draudimo įmokos, yra euras, nepatenkantis į pensijų ir sveikatos apsaugos biudžetą. Tuo pačiu neįskaitomos įmokos reiškia, kad ta suma nedidina ir paties darbuotojo būsimos pensijos.
Kaip yra kitur
13-asis atlyginimas nėra Lietuvos išradimas. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje ir Graikijoje, papildomos metinės algos yra įtvirtintos teisės aktuose arba šakų kolektyvinėse sutartyse ir laikomos įprasta atlygio dalimi. Kitur, įskaitant Lietuvą, jos paliekamos darbdavio ir darbuotojų susitarimui.
Argumentai UŽ
- Mokesčių lengvata sumažintų premijos kainą darbdaviui, tad dalis įmonių, kurios šiandien svarsto, galėtų apsispręsti mokėti.
- Metų pabaigoje gaunama didesnė suma žmogui dažnai vertingesnė nei ta pati suma, išskaidyta po kelias dešimtis eurų per mėnesį.
- Aiški taisyklė Darbo kodekse sumažintų painiavą, kas laikoma premija ir kaip ji apmokestinama.
Argumentai PRIEŠ
- Kadangi premija neprivaloma, didžiausią naudą gautų tie, kurie premijas jau ir taip gauna, o mažiausiai uždirbantiems nepasikeistų niekas.
- Neapmokestintos sumos nedidina būsimos pensijos, tad trumpalaikė nauda įgyjama ilgalaikės sąskaita.
- Dalis įmonių gali tiesiog persivadinti esamus priedus premija ir sumokėti mažiau mokesčių, nieko nepridėdamos darbuotojui.
- Sodros ir sveikatos draudimo biudžetai netektų pajamų tuo metu, kai abiem sritims nuolat trūksta lėšų.
Išvada
Idėja paprasta ir patraukli: metų pabaigoje – dar viena alga, apmokestinta lengviau nei įprasta. Ginčas vyksta ne dėl to, ar žmonėms reikia daugiau pinigų, o dėl to, kas realiai gautų naudą ir kas už ją sumokėtų. Projektą dar turės vertinti Vyriausybė ir svarstyti Seimas.