Loading ...„Kodas raudonas“ Lietuvoje: ar esate pasiruošę tam, kas neseniai atrodė neįmanoma?
Šiandien gauti pranešimai apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną ir paskelbtas „kodas raudonas“ su raginimais vykti į slėptuves įrodė, kad geopolitinė įtampa nebėra tik televizijos ekranuose. Tai – reali 2026-ųjų gegužės kasdienybė. Karo Ukrainoje fone, augant hibridinėms grėsmėms ir sabotažo rizikai Baltijos šalyse, civilinė sauga tampa kiekvieno piliečio asmenine atsakomybe.
Oficiali statistika baugina: pilną ekstremaliųjų situacijų komplektą (vadinamąjį „72 valandų krepšį“) Lietuvoje turi tik 15–20% gyventojų. Apie 40% turi tik tam tikrus daiktus, o likusi dalis visuomenės nėra pasiruošusi visiškai. Įdomu tai, kad vyresnio amžiaus žmonės (50+) atsargas kaupia atsakingiau, tuo tarpu jaunimas (18–35 m.) dažniausiai pasitiki sėkme arba tikisi, kad „valstybė viskuo pasirūpins“. Tačiau krizės atveju tarnybų pagalba gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų.
Kas privalo būti jūsų išgyvenimo krepšyje?
Šis rinkinys turi būti supakuotas vienoje vietoje (pavyzdžiui, kuprinėje prie durų ar automobilio bagažinėje) ir pritaikytas išgyventi bent 3 dienas:
- Vanduo: Minimaliai 3 litrai vienam žmogui per dieną (3 dienoms – 9 litrai). Keturių asmenų šeimai reikės mažiausiai 36 litrų.
- Maistas: Ilgai negendantys, aukštos kaloringumo vertės produktai, kurių nereikia virti: mėsos ir žuvies konservai, riešutai, džiovinti vaisiai, energetiniai batoniukai, šokoladas.
- Radijo imtuvas (su baterijomis): Pats svarbiausias daiktas. Dingus internetui ir mobiliajam ryšiui, LRT radijas išliks vieninteliu kanalu, kuriuo institucijos transliuos nurodymus ir evakuacijos planus.
- Šviesa ir energija: LED žibintuvėlis, daug atsarginių baterijų, išorinės baterijos (power banks) telefonams, degtukai arba žiebtuvėlis.
- Medicinos priemonės: Pirmosios pagalbos vaistinėlė (tvarsčiai, antiseptikas) ir asmeniniai, kasdien vartojami receptiniai vaistai.
- Dokumentai ir grynieji pinigai: Svarbiausių dokumentų kopijos sandariame maišelyje ir grynųjų pinigų atsarga, nes neveikiant elektrai bankomatai ir kortelės bus nenaudingi.
- Šiluma ir higiena: Šilti drabužiai, drėgnos servetėlės, tualetinis popierius.
Kiek tai kainuoja?
Sukurti bazinį išgyvenimo krepšį vienam asmeniui kainuoja apie 70–100 eurų, keturių asmenų šeimai – apie 250–350 eurų. Tai vienkartinė investicija į saugumą, kurios maisto ir vandens atsargas tereikia atnaujinti kas pusmetį.
Ką daryti išgirdus pavojaus signalą?
- Iškart ieškokite slėptuvės arba kolektyvinės apsaugos statinio (artimiausio rūsio, požeminės aikštelės).
- Įsijunkite radiją (LRT radiją) ir sekite oficialią informaciją.
- Jei liekate namuose, uždarykite langus, duris ir išjunkite nebūtinus elektros prietaisus.
- Pasirūpinkite artimaisiais ir kaimynais, kuriems gali reikėti pagalbos.
Incidentas parodė, kad saugumo iliuzija gali išgaruoti per kelias minutes. Pasiruoškite šiandien – rytoj tai gali išgelbėti jūsų gyvybę.
