Dienos Klausimas

Kaip šiemet minėsite Kovo 11-ąją?

pagal

2026 m. kovo 11 d., trečiadienį, Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Vilniuje vyks centrinės ceremonijos: 10 val. iškilmingas minėjimas Seime, 12 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje, 12.35 val. eitynės Gedimino prospektu, 13.30 val. Šv. Mišios arkikatedroje. Visas šias iškilmes tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA. Gedimino pilies bokšte vyks Lietuvos simbolių gamybos dirbtuvės ir teminės ekskursijos. 14 val. prasidės nemokamos ekskursijos po Vilniaus Senamiestį 11 kalbų. Kaune 12 val. vyks iškilmingos ceremonijos, karinės technikos paroda, daugelis muziejų bus nemokami. Klaipėdoje 14 val. Pilies muziejuje poeziją skaitys Gintaras Grajauskas ir Marijus Šidlauskas, 15 val. Žvejų rūmuose tautiškos muzikos šventė, 17 val. Teatro aikštėje koncertas su Viktoru Papru. Rumšiškėse renginys „Dainuojanti revoliucija”, prie laivo-muziejaus „Sūduvis” 12 val. bus pristatyta laivo „Prezidentas Smetona” vėliava. Renginiai vyks visuose Lietuvos miestuose.

Ar pritariate idėjai, kad balsavimo teisė turėtų būti suteikta asmenims nuo 16 metų?

pagal

Lietuvoje balsavimo teisė suteikiama nuo 18 metų pagal Konstituciją. Pasaulyje 11 šalių jau leidžia balsuoti nuo 16 metų: Austrija (nuo 2007), Argentina, Brazilija, Malta, Škotija. Vokietija aktyviai svarsto nuo 2024 m. Pagrindiniai argumentai už: 16-mečiai moka mokesčius bet negali balsuoti; ankstesnis įtraukimas skatina ilgalaikį politinį aktyvumą; brandos klausimas reliatyvus. Pagrindiniai argumentai prieš: smegenų frontalinė žievė vystosi iki 25 metų; trūksta politinės patirties; didesnė manipuliavimo rizika; nesuderinama su kitais amžiaus apribojimais. Austrijos tyrimai rodo: 16-17 metų aktyvumas 67 proc., 18-21 metų tik 55 proc. Neuromokslininkai perspėja, kad 16-mečiai labiau impulsyvūs. Lietuvoje 2024 m. vyko diskusija, bet konstitucinio pakeitimo nebuvo. Galimos alternatyvos: balsavimas tik savivaldybių rinkimuose, savanoriškas dalyvavimas arba brandos testas.

Ar kavinėje paprašę vandens su citrina, tą citriną vėliau suvalgote?

pagal

Vanduo su citrina kavinėse sukelia tylią dilemą: ką daryti su citrinos skiltele? Neformalus tyrimas rodo: apie 35% žmonių suvalgo, 25% išspaudžia ir palieka, 40% visai nepaliečia. Vitaminas C argumentas tik iš dalies teisingas – viename skiltyje yra vos 5-8 mg vitamino C, kai dieninė norma 75-90 mg. Etiketo ekspertai sako, kad valgyti galima, bet diskretiškai – be žievės. Higienos klausimas rimtesnis: 2007 m. tyrime 70% kavinių citrinų turėjo bakterijų pėdsakų, įskaitant E. coli. Baristai abejingi – jei suvalgo, mažiau atliekų. Jaunesni žmonės drąsesni valgyti nei vyresnieji. Italijoje net 60% žmonių valgo citriną, Japonijoje – tik 10%. Sociologė teigia, kad valgymas rodo praktišką požiūrį, nevalgymas – formalumą. Kompromisas: išspausti sultis į vandenį, taip gaunant naudą be higienos rizikos.

Ar pritariate Lenkijos siekiui tapti branduoline valstybe?

pagal

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis (46 m., dešiniųjų, inauguruotas 2025 m. rugpjūtį) 2026 m. vasario 23 d. pareiškė, kad Lenkija turėtų siekti „nuosavų branduolinių ginklų programos”. Interviu „Polsat News” jis sakė: „Kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti.” Užsienio reikalų ministras Radoslaw Sikorski griežtai kritikavo – „neatsakinga ir žalinga”, tokie klausimai „aptariami aukščiausiu konfidencialumo lygiu”. Lenkija yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) signatarė – savo ginklų kūrimas būtų sutarties pažeidimas. Alternatyvos: (1) NATO branduolinio dalijimosi programa (JAV ginklai Lenkijoje – kaip Vokietijoje, Italijoje), (2) Prancūzijos „branduolinis skėtis” (2025 m. Macron siūlė Europai). Lenkija turi 42 mln. gyventojų, €692 mlrd. BVP, sieną su Ukraina ir Baltarusija. Kodėl dabar? Rusijos grėsmė, Trumpo neapibrėžtumas dėl NATO

Ar lankysitės Kaziuko mugėje šiemet?

pagal

2026 m. kovo 6-8 dienomis Vilniaus senamiesčio gatves vėl užlies Kaziuko mugė – viena seniausių ir populiariausių Lietuvos tradicijų. Šiemet mugė skirta meduoliams – širdelės formos meduoliai taps šventės simboliu, o senoliai sakydavo: „neparsinešei meduolio, vadinasi, Kaziuke nebuvai!” Mugėje veiks linksmi muzikantai ir artistai, amatininkai, prekeiviai, bus galima ragauti gardžiausių skanėstų. Šventės akcentas – senojo 1827 metų jomarko rekonstrukcija Katedros aikštėje, kur bus atkurtas tikrosios Kaziuko mugės pradžios Vilnius. Šis renginys ypač svarbus, nes artėja Kaziuko mugės 200-tasis jubiliejus – 1827 m. kovo 4 d. įvyko pirmoji oficialioji Kaziuko mugė Vilniuje. Kasmet mugę aplanko šimtai tūkstančių lankytojų, o pernai (2025 m.) čia apsilankė apie 250-300 tūkst. žmonių per tris dienas.

Ar jums kada nors yra tekę „paslysti lygioje vietoje“?

pagal

2026 m. vasario 22 d. prezidentas Gitanas Nausėda (62 m.) patyrė buitinę traumą namuose Pūčkoriuose. Kovo 3 d. spaudos konferencijoje jis paaiškino: „Sugebėjau užkliūti lygioje vietoje, būdamas salone, judėdamas ir paslydęs.” Kritęs ir mėginęs apsisaugoti, prezidentas trenkėsi galva į kietą baldą, o ranka užkliuvo už aštraus daikto – išplėšė dilbio gabalą. Pažeistas nervas, nutirpo pirštai (ypač vidurinis). Prezidentui atlikta operacija Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – siūta kairiojo dilbio plėštinė žaizda. Ligoninėje praleido naktį. Dabar dėvi rankos įtvarą ir turi praskelto antakio randą. Juokaudamas sakė: „Galbūt tai gerai, nes [nutirpęs vidurinis pirštas] apsaugos mane nuo nepadorių gestų rodymo.” Žiemos metu plikledis sukelia tūkstančius traumų Lietuvoje – VšĮ Greitosios pagalbos statistika: per sausį-vasarį ~5000-7000 kritimų-susižalojimų per mėnesį.

Ar pritariate LRT sprendimui netransliuoti Paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos?

pagal

2026 m. kovo 6 d. (penktadienis) prasideda Milano-Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės. LRT netransliuos atidarymo ir uždarymo ceremonijų, solidarizuodamasis su Latvijos, Estijos ir Suomijos transliuotojais. Priežastis: Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK) leido 6 Rusijos ir 4 Baltarusijos sportininkams varžytis su nacionalinėmis vėliavomis. Lietuvos delegacija atidarymo ceremonijoje nedalyvaus – vienintelis Lietuvos atstovas Rapolas Micevičius (snieglenčių krosas) nebus pristatytas. Varžybos bus transliuojamos per LRT PLIUS. Rapolo startai: kovo 7 d. (kvalifikacija), 8 d. (finalas), 14 d. (slalomas). Paralimpinės žaidynės – rekordinės: 665 sportininkai, 79 medalių komplektai. Lietuva dalyvaus po 32 metų pertraukos (paskutinį kartą – 1994 m.). Boikotą paskelbė: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, Čekija, Ukraina. TPK 2025 m. rugsėjį netikėtai atšaukė suspendavimą.

Ar pritariate siūlymui riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje?

pagal

2026 m. vasario 24 d. Seimo konservatoriai siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių su laikinais leidimais gyventi Lietuvoje galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Draudimas netaikomas turintiems nuolatinio gyvenimo leidimą ir paveldėjusiems turtą. Nuolat gyvenantiems rusams ir baltarusiams būtų ribojama galimybė įsigyti turtą šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, nebent gautas patvirtinimas, kad sandoris nekelia grėsmės. 2022–2024 m. rusai įsigijo 2814 NT objektų Lietuvoje (1845 – per 10 km nuo svarbios infrastruktūros), baltarusiai – 1834 objektus (1152 – šalia infrastruktūros). 45 877 baltarusiai ir 5069 rusai turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje (2026 m. vasario 1 d. duomenys). Panašius pakeitimus konservatoriai siūlė 2025 m., bet valdantieji nepalaikė. Suomija 2025 m. balandį uždraudė rusams ir baltarusiams pirkti NT, Estija rengia panašų įstatymą, Latvija kol kas ribojimų netaiko (net suteikia gyvenimo leidimus už NT įsigijimą).